„Apledėjusiu keliu reikia važiuoti taip, tarsi grotumėte lengvą, lėtą klasikinį kūrinį. Jokiu būdu – ne roką, džiazą ar klumpakojį. Deja, mes dažnai darome priešingai“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros dėstytojas doc. dr. Vigilijus Sadauskas.
– Norint saugiai važiuoti pasnigus ar pašalus, reikia turėti tam tikrų įgūdžių. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų laikytis, norint žiemą išvengti nelaimių kelyje?
– Pagrindinės taisyklės yra tos pačios, kaip ir vasarą: atstumo laikymasis, švarūs langai, veikiantys posūkiai, žieminės padangos su ne mažesniu nei 3 milimetrų protektoriaus gyliu.
Svarbu priminti pagrindinius stabdymo atstumus. Jeigu važiuojate automobiliu sausa kelio danga 50 km/val. greičiu, pastebėjęs kliūtį, jūs pradėsite stabdyti nuvažiavęs 13 metrų (kol suveiks jūsų reakcija), o sustosite už 58 metrų. Jeigu važiuojate 90 km/val. greičiu, pastebėjęs kliūtį, pradėsite stabdyti nuvažiavęs 47 metrus ir sustosite nuvažiavęs 70 metrų (žr. lentelę).
– Kaip stabdyti automobilį esant slidžiai kelio dangai? Kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai stabdydami slystantį automobilį?
– Daugelis senesnių automobilių neturi stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS). Reikėtų įsidėmėti, kad automobilis stoja tik tada, kai jo ratai sukimba su keliu. Ratams užsiblokavus, jie slysta, ir jau automobilio nebeįmanoma vairuoti. ABS sistema daugiau negu 60 kartų per sekundę stabdo ir atleidžia ratus, kad jie neužsiblokuotų, ir tada galima vairuoti automobilį.
– Kai kurie instruktoriai pataria slidžiame kelyje greitai atleisti stabdžių pedalą ir vėl spausti, atleisti ir vėl spausti, kartu minant sankabos pedalą. Ar toks būdas gali padėti?
– Taip, jis tinka, kai automobilis neturi ABS. Tačiau tai sudėtinga, nes ekstremaliomis sąlygomis žmogus nuspaudžia stabdį ir bijo jį atleisti. Tuomet ratai užsiblokuoja, ir automobilis posūkyje slysta tiesiai.
Atleisti ir spausti stabdžius reikia labai atsargiai, ne iki galo – tarsi grotumėte pianinu.
Geriausia pasitreniruoti slidžiame kelyje, kur nėra automobilių. Pavyzdžiui, važiuojate 50 km/val. greičiu, spaudžiate stabdžius ties vienu kelio stulpeliu ir laikote nuspaudę iki galo.
Pasižiūrite, per kiek laiko sustojote. Vėl važiuojate, tik šį kartą ties kelio stulpeliu pradedate stabdyti „pulsuojančiai“ ir žiūrite, ar nesustojote greičiau. Kai pajusite, kad „pulsuojančiai“ stabdydami galite automobilį sustabdyti greičiau, galėsite šį būdą naudoti.
– Kaip šiuo atveju reikėtų naudoti sankabą?
– Jeigu automobilio varantieji ratai – priekiniai, stabdant „pulsuojančiai“, sankabą būtina minti. Kitu atveju sulaužysite variklį, nes, ratams užsiblokavus, variklis užges. Sankabą patartina nuspausti ir esant galiniams varantiesiems ratams. Važiuojant su automatine pavarų dėže, sankaba suveikia pati.
– Ar galima stabdyti posūkyje? Apskritai, kaip žiemą elgtis posūkiuose ir prieš juos?
– Prieš posūkį būtina sulėtinti greitį. Jeigu pirmą kartą važiuojate nežinomu keliu, stebėkite kelio ženklus. Lietuvoje dažniausiai prieš staigų posūkį stovi greičio ribojimo ženklas (jeigu leidžiamas 90 km/val. greitis, prieš posūkį bus 70 km/val.). Žiemos metu tikrai patartina sumažinti greitį bent 5 km/val. nei leidžia kelio ženklas. Tuomet į posūkį įvažiuosite saugiai.
Jeigu posūkyje automobilis pradeda slysti, sulėtinkite greitį, bet jokiu būdu nepradėkite stabdyti, nes automobilis, nesvarbu, kaip suksite vairą, slys išcentrinės jėgos kryptimi, t. y. priešinga posūkiui.
– Kur sukti vairą, jei automobilis nevaldomai slysta? Kaip tai daryti?
– Kai automobilio galas sukasi į dešinę pusę, priekinius ratus vairu reikia sukti dešinėn. Kartais klaidingai manoma, kad, minant akseleratoriaus pedalą, priekiniais varančiaisiais ratais varomą automobilį pavyks ištempti iš posūkio. Taip bus ne visada. Kartais patartina lengvai paspausti akseleratoriaus pedalą, kad priekiniai ratai gautų apkrovimą, bet jokiu būdu nerekomenduojama staigiai spausti greičio pedalo, nes priekiniai ratai prasisuks ir automobilis taps nevaldomas.
Kaip sakė vienas žymiausių SSRS automobilių sporto organizatorių Ernestas Cygankovas, apledėjusiu keliu reikia važiuoti taip, tarsi grotumėte lengvą, lėtą klasikinį kūrinį. Jokiu būdu – ne roką, ne džiazą ar klumpakojį. Deja, mes dažnai darome priešingai. Tuo tarpu reikėtų važiuoti švelniai, ramiai, nesikarščiuojant, nedarant jokių staigių, agresyvių judesių. Net jei automobilį užneša, reakcija turi būti greita, bet vairo sukiojimas neturi būti chaotiškas ir staigus.
– Kokia Jūsų nuomonė apie stabdymą pavaromis?
– Aukštesnė pavara į žemesnę dažniausiai perjungiama tada, kai mašina įkalnėje nebetraukia arba kai reikia sumažinti greitį. Tačiau šis manevras slidžios dangos kelyje yra labai pavojingas. Nemokšiškas stabdymas varikliu daugeliu atvejų gresia liūdnomis pasekmėmis.
Važiuojant lyguma, tokį perjungimą gali padiktuoti kelio dangos nelygumai arba priekyje atsiradusi kliūtis. Tada palaipsniui pereiname iki žemiausios pavaros, pagelbėdami dar ir stabdžiu.
Pavyzdžiui, važiuojame trečiąja pavara 70 km/val. greičiu ir norime įjungti antrąją pavarą. Visiškai atleidžiame akseleratorių ir numiname iki galo sankabos pedalą. Variklis pavarų perjungimo momentu dirba tuščiąja eiga. Vadinasi, vietoj buvusių didelių variklio apsukų teliko 700 apsukų per minutę (vadinamosios tuščiosios eigos apsukos). Jei dabar įjungtume antrąją pavarą ir staiga atleistume sankabą, neišvengiamai užblokuotume varančiuosius ratus (užpakalinius arba priekinius) arba vieną iš varančiųjų ratų, nes nuo 700 apsukų varikliui dabar reikia šoktelti iki 6000. Tai labai pavojinga. Todėl, kad neužblokuotume varančiųjų ratų ir išvengtume slydimo, reikia prieš atleidžiant sankabą nuspausti akseleratorių, t. y. padidinti variklio apsukų skaičių, šiuo atveju beveik iki maksimumo.
Greitame kelio ruože, kai prieš jus arti yra kitas automobilis, pavaromis stabdyti nepatartina. Geriau susidūrimo stengtis išvengti dirbant vairu ir stabdžių pedalu. Kai važiuojate, rankos turi būti ant vairo. Jeigu tuo metu dar perjunginėsite pavaras, nespėsite vairuoti, nebent esate profesionalas.
– Kiek stabdymo žiemą sėkmė priklauso nuo padangų kokybės? Kokias padangas patartumėte rinktis?
– Viršutinis protektoriaus sluoksnis turi būti minkštas. Tai galite patikrinti labai paprastai. Švelniai braukdami per padangos protektorių turite jausti, kad ranka kimba, lengvai neslysta. Tokia padanga yra kokybiška. Jeigu ranka slysta kaip per stiklą, padanga nesukibs su ledu, važiuoti bus nesaugu.
Jeigu dažnai tenka važinėti apledėjusiu keliu ar žvyrkeliu, reikėtų naudoti dygliuotas padangas. Patartina jomis apmauti visus keturis ratus. Be to, galinės padangos visada turi būti geresnės už priekines, nesvarbu, ar varantieji užpakaliniai, ar priekiniai ratai.
Automobilis dažniausiai tampa nevaldomas, kai pradeda slysti užpakaliniai ratai. Vadinasi, užpakalinės padangos turi būti tokios, kad neslystų. Jeigu jos bus prastesnės, automobilį neišvengiamai sukios. Be to, žiemą geriau naudoti šiek tiek siauresnes padangas negu vasarą.
– Lietuvoje beveik niekas nemoko vairuotojų važiuoti ekstremaliomis sąlygomis. Tad dažnas mokosi vairuoti kelyje, bet tai – ne geriausias būdas. Kaip yra kitose šalyse?
– Jeigu kelias tuščias, galima pasimokyti, bet iš tiesų tai ne geriausia vieta sportuoti, tai netgi draudžiama. Šiuo metu Lietuvoje vairuoti galima pasimokyti tam skirtose aikštelėse.
Tačiau man nepatinka frazė „ekstremalus vairavimas“. Ekstremaliai vairuojama įvairiuose šou, sporte, cirke. Viešajame eisme reikia vairuoti saugiai. Žmogus turi mokėti, kaip elgtis, jeigu automobilis slysta, kaip saugiai važiuoti posūkiuose.
Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje to mokoma specialiuose mokymo centruose, kuriuose vasarą imituojamos įvairios situacijos, pavyzdžiui, slidinėjimas saugioje erdvėje. Juose mokydamiesi vairuotojai supranta, kaip veikia stabdžių antiblokavimo sistema, kaip valdyti automobilį pradėjus slysti užpakaliniams ratams, kokį greitį pasirinkti manevruojant ir pan.
– Ar ketinama šią patirtį pritaikyti Lietuvoje?
– Saugaus eismo įstatyme numatytas papildomas vairuotojų saugaus eismo mokymas keliuose centruose. Manau, būtų tikslinga sudaryti galimybę šiuose centruose mokytis bet kuriam vairuotojui – kaip yra Vakaruose.
Tokie mokymai padėtų vairuotojams suprasti, kad fizikos dėsniai galioja visiems. Net jeigu automobiliu važiuoja Michaelis Šumacheris.
„Formulės 1“ lenktynėse pilotai žūsta ne todėl, kad nemoka vairuoti. Paprasčiausiai kažkuriuo momentu bolidai peržengia fizikos dėsnių ribas. Joks genialus sportininkas neįveiks posūkio 80 km/val. greičiu, jeigu automobilio padangos nebetenka sukibimo su kelio danga esant maksimaliam 76 km/val. greičiui.
Šios elementarios fizikos nesugebėjo paneigti niekas. Jeigu būtų kitaip, automobilių gamintojai seniai būtų sukūrę tokius automobilius, kurie galėtų važiuoti be žmogaus ir kokiu nori greičiu.
Arvydas JOCKUS
