Hosana! Šventė tinklo literatūros pasaulyje! Ne, ir ne šitaip - šventė toje struktūroje, kuri skelbiasi, kad apžvelgs visą literatūrą, parašytą lietuviškai ir randamą internete.
Nieko sau konstrukcija? O džiaugsmas štai koks - “Literatūrinės sofos” administratoriai, prieš mėnesį pasiskelbę, kad šį kartą tikrai sutvarkys literatūrinius reikalus, pradėjo dirbti. Skyrelyje “Gausybė literatūrinių nuorodų” didingai švyti pirmoji, kviečianti paskaityti detektyvus. Mano džiaugsmas - begalinis, skubėdamas sunkiai valdau pelę, bet vis tiek sėkmingai patenku į tekstiškai gausiai prisotintą svetainę, pavadintą literatūriniu visuomeniniu žurnalu “Rankas aukštyn”. Viduje - standartinė situacija… T.y. standartinė, jei domiesi lietuviškais detektyvais. “Aukštyn rankose” jų net keli - Arthuro Webberio (čia slapyvardis) “Lavonai tyli amžinai”, Ernesto Jago “Banditas”, kvietimas bendrai rašyti detektyvą - pasiūlant prologą. Visi neskaitomi, bet žurnalo vertės tai nemažina - leidėjai duoda paskaityti klasikinių tekstų. Geriausias - trumpas Pjero Bualo ir Toma Narsežako skečas “Neurozė”. Kelios minutės malonumo - primygtinai rekomenduoju. Šiek tiek kelia įtarimą žurnalo administravimas - po savaitės dar kartą patikrinsiu ir pranešiu, ar tai gyvas darinys.
Ką dar galima paskaityti litnete? Ir kad kokybiškai būtų… “7 meno dienose” yra Renatos Šerelytės, prieš kelias dienas tapusios Antano Vaičiulaičio premijos laureate, trumpi apsakymai. Pirmasis “Vandens floros ir faunos vienybė” nepaprastai baisus: kaip nuskęsta alkoholikė Daša ir ją suvalgo (atrodo) jos pačios anksčiau nuskandinti vaikai. Žinoma, visa tai papasakota šerelytiškai.
Kas dar? Žmonės dirba ir nereikalauja atlygio, tik dėmesio. Radau puikiai sutvarkytą internetinę Antoine’o de Saint-Exupery “Mažojo princo” publikaciją. Kikenau kaip vaikystėje skaitydamas savo mėgstamą “Mažasis princas aplanko girtuoklio planetą”.
Garbės žodis - daugiau nieko neradau. Nors ir nesistengiau labai. Jei kažką internete krapštote ir tai susiję su literatūra, parašykite - [email protected]
