Simone de Beauvoir buvo 20 a. kovos už moterų išsilaisvinimą simbolis, bet trečiadienį Prancūzijai minint šimtąsias jos gimimo metines, kritikai feminizmo ikonos gyvenimą ir palikimą vertino šaltu bei griežtu žvilgsniu.
Revoliucinė S. de Beauvoir moterų padėties studija „Antroji lytis“, socialinių tabu nepaisymas ir legendinė, „atvira“ draugystė su viso gyvenimo partneriu, egzistencinės filosofijos atstovu Jeanu-Pauliu Sartre`u Prancūzijoje ir užsienyje suteikė jai beveik mitinį statusą.
Kartu su J. P. Sartre`u, elegantiškoji S. de Beauvoir, po amžinu turbanu susukusi savo tamsius plaukus, įkūnijo Paryžiaus Lotynų kvartalo laisvai mąstančią ir laisvai mylinčią pokario kartą.
Praėjus 20 metų nuo S. de Beauvoir mirties, šią savaitę Prancūzijoje išleidžiama viena DVD serija ir pustuzinis jai skirtų knygų, liudijančių neblėstančią jos įtaką. Paryžiuje dešimtys mokslininkų taip pat renkasi į konferenciją, skirtą jos gyvenimui ir darbams.
„Jeigu minime Simone de Beauvoir (gimimo metines), tai dėl to, kad ji turėjo didžiulės drąsos 1929 metais užmegzti laisvus, atvirus santykius ir kalbėti apie moterų padėtį tokiais aspektais, kurių anksčiau niekas nebuvo nagrinėjęs“, – sakė JAV mokslininkė Hazel Rowley, parašiusi knygą apie S. de Beauvoir ir J. P. Sartre`o porą.
„Už tai, kad savo romanuose, filosofiniuose esė ir atsiminimų knygose kalbėjo apie dvejopus senėjimo standartus, moterų kūnus, lesbietiškus santykius ir abortus, ji sulaukė neapykantos laiškų antplūdžio“, - sakė ji.
Pasak naują S. de Beauvoir biografiją parašiusios prancūzės Daniele Sallenave, „ji parodė, kad moterys gali rinktis savo lemtį kaip ir vyrai bei neprivalo paklusti tam, ką, kaip manoma, diktuoja prigimtis ar papročiai“.
Tačiau mokslininkams, tarp jų H. Rowley ir D. Sallenave, sudėjus į krūvą kelių dešimtmečių J. P. Sartre`o ir S. de Beauvoir korespondenciją, poros, besivadovaujančios kilniais lygybės idealais, mitas susvyravo.
„Ar jie mums melavo? Atsakymas yra „taip“, – šią savaitę rašė dešiniojo sparno Prancūzijos žurnalas „Le Point“.
Tuo tarpu „L'Express“ savo publikaciją pavadino „Ko nedrįstame matyti žvelgdami į Beauvoir“, o „Nouvel Observateur“ pirmajame puslapyje po antrašte „Skandalingoji Simone de Beauvoir“ išspausdino nuotrauką su nuoga rašytoja.
Kontroversija kilo dėl garsiojo susitarimo, kurį pora sudarė 1929 metais ir kuris tapo pusę amžiaus trukusių santykių pamatu. Pagal šį susitarimą kiekvienas iš jų turėjo laisvę užmegzti kitus meilės ryšius, jeigu jie bus visiškai skaidrūs.
Be gerai žinomų S. de Beauvoir romanų su Vengrijos rašytoju Arthuru Koestleriu ar JAV rašytoju Nelsonu Algrenu, jos laiškai atskleidė, kad ji buvo suviliojusi virtinę jaunų savo filosofijos studenčių, kurias vėliau pristatydavo J. P. Sartre`ui.
Tiek ji, tiek J. P. Sartre`as šias merginas savo laiškuose mini šaltais, atsietais žodžiais, kurie rodo, kad pora dažnai joms melavo ir šiurkščiai jas atstumdavo, kai jos tapdavo nebereikalingos.
Iš D. Sallenave laiškų tyrinėjimų, rašė „Le Point“, „mes pamatome, kad J. P. Sartre`as buvo šaltas, mačistinis, autoritariškas ir pavydus“, tuo tarpu S. de Beauvoir vaizduojama kaip žiauri, viską apskaičiuojanti ir manipuliuojanti savo meilužiais".
Taip pat paaiškėjo, kad S.de Beauvoir melavo, jog neturi lesbietiškų santykių, kuriuos neigė iki pat savo mirties.
Kaip, klausia kritikai, tokį elgesį galime suderinti su jos, kaip feminizmo simbolio, statusu?
Kiti pastarojo meto veikalai kaltino ją dėl nuolaidžiavimo nacių okupacijai – kurį laiką radijuje „Vichy“ ji buvo atsakinga už vieną kultūrinę laidą – ir tiek ją, tiek J. P. Sartre`ą puolė už tai, kad vėlesniais metais jie nesugebėjo pasmerkti stalinizmo nusikaltimų.
Tačiau tiek H. Rowley, tiek D. Sallenave tvirtina, kad jų tyrinėjimus iškraipė priešiškai nusiteikę kritikai, siekiantys „apjuodinti“ J. P. Sartre`o ir S. de Beauvoir porą.
„Pernelyg lengva paversti juos iškrypusiais seksualiniais persekiotojais“ ir pavaizduoti S. de Beauvoir kaip „melagę ir merginų J. P. Sartre`ui tiekėją“, atšovė H. Rowley.
H. Rowley pripažino, kad ją „truputį sutrikdė ir nuvylė“ laiškų turinys, bet sakė, kad būtų klaidinga „jų gyvenimus, jų didžius gyvenimus suvesti į kelias melagystes, kurias jie pasakė kelioms jaunoms moterims“.
„Tai reiškia pamiršti gerus dalykus – kad jie eksperimentavo, buvo linkę rizikuoti, pasižymėjo drąsa ir buvo neįtikėtinai kilnūs savo draugams, kad jie buvo kupini aistros, gyvybės, humoro ir avantiūros“.
D. Sallenave taip pat sakė, kad S. de Beauvoir puolančių publikacijų protrūkis rodo tam tikrą „piktdžiugiškumą“, „norą išvysti, kaip žlunga simbolis“.
„Sartre`as ir ji buvo išskirtiniai, o išimtys kliūva žmonėms"“, – sakė ji.
„Nėra nieko bloga tyrinėti Simone de Beauvoir santykius su Sartre`u ar jų pažiūras karo metu, bet turime tai daryti, nepasiduodami vidutinybės banalybei ir paskaloms“, – teigė ji.
