Antrasis ciklo „Dainų ratas“ koncertas birželio 4 d., 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).
Koncertuoja: SIGUTĖ STONYTĖ (sopranas), JURGIS KARNAVIČIUS (fortepijonas). Koncertą veda SANDRA FLEIŠER.
Programoje: FRANZ SCHUBERT – „Šeši muzikiniai momentai“ (1822 m.) D.780 (op. 94);
ROBERT SCHUMANN – „Moters meilė ir gyvenimas“ (1840 m.), dainų ciklas Adelbert'o von Chamisso tekstais.
Sigutė Stonytė (sopranas) – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, viena žymiausių dabarties Lietuvos dainininkių. 1996 m. ji tapo Kristoforo laureate, 1999 m. Lietuvos operos bičiulių draugija apdovanojo ją Kipro statulėle, 2003 m. solistė pelnė Lietuvos kultūros ministerijos premiją. 2004m. Sigutei Stonytei įteikta Lietuvos nacionalinė premija, o 2005m. ji pelnė Operos Švyturio prizą.
Operos scenoje S. Stonytė sukūrė ryškiai savitų vaidmenų: Salomėja (R. Strausso Salomėja), Violeta (G. Verdi Traviata), Abigailė (G. Verdi Nabukas), Amelija (G. Verdi Kaukių balius), Aida (G. Verdi Aida), Ledi Maket (G. Verdi Makbetas), Leonora (G. Verdi Likimo galia), Toska (G. Puccini Toska), Margarita (Ch. Gounod Faustas), Elizabetė (R. Wagnerio Tanhoizeris), Senta (R. Wagnerio Skrajojantis olandas), Liza (P. Čaikovskio Pikų dama), Tatjana (P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas) ir daugelį kitų.
Dainininkės repretuare gausu stambios formos kūrinių, ji ėmėsi partitūrų nuo J.S. Bacho iki A. Schönbergo, minėtinos solo partijos – W.A. Mozarto, A. Dvořáko ir G. Verdi Requiem, G.F. Händelio Mesijas, J. Brahmso Vokiškasis Requiem, B. Britteno Karo Requiem, G. Rossini Stabat Mater, G. Mahlerio Simfonijos Nr. 2, 4 ir 8.
S. Stonytės repertuare ženklią vietą užima ir kameriniai vokaliniai kūriniai – su savo vyru pianistu J. Karnavičium solistė atliko ne vieną įsimintiną programą (R. Schumanno Moters meilė ir gyvenimas, O. Messiaeno Poemos Mi, R. Strausso ir S. Rachmaninovo dainos ir romansai).
S. Stonytė koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Taivane, JAV, Izraelyje. Nuo 1992 metų dėsto dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Kurgis Karnavičius (fortepijonas) gimė Vilniuje, žinomų muzikų šeimoje. Būsimąją artisto kūrybinę asmenybę formavo pedagogai Edmundas Gedgaudas (M.K. Čiurlionio nacionalinėje menų mokykloje), pianisto tėvas prof. Jurgis Karnavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), prof. Levas Naumovas (Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos asistentūroje-stažuotėje).
J. Karnavičius pelnė apdovanojimus tarprespublikiniame M.K. Čiurlionio konkurse Vilniuje (1978, I premija) ir tarptautiniuose konkursuose Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Italijoje. Jo repertuare – įvairiausių stilių fortepijoninė muzika; pagrindinis dėmesys skiriamas Mozarto, Beethoveno, Schuberto, Schumanno, Liszto, Brahmso, prancūzų autorių kūrybai. Pianistas skambina solo, su įvairiais orkestrais, aktyviai bendradarbiauja su įvairiais kameriniais ansambliais, yra nuolatinis savo žmonos dainininkės Sigutės Stonytės koncertų partneris. Keletą pastarųjų metų J. Karnavičius nuolat dalyvauja „Gaidos ansamblio“ programose. Gastroliavo įvairiose Europos šalyse, JAV, Kanadoje ir Korėjoje.
J. Karnavičius taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs ne vieną tarptautinių konkursų laureatą. Pianistas dalyvauja įvairių konkursų vertinimo komisijų darbe (minėtina – 2003 metų tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso žiuri Vilniuje), veda interpretacijos seminarus Lietuvoje bei master-classe užsienyje.
