2008 m. spalio 31 d., penktadienį, 16 val., Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma fotomenininko Gintauto Trimako fotografijų paroda „Savas formatas 2“.
Ši ekspozicija – tai savitas prieš dvejus metus Šiauliuose pristatytos parodos „Savas formatas“ tęsinys, tartum skatinantis susimąstyti apie sustabdytą buvusį, esamą, gal net būsimą laiką.
„Aš ne fotografas, aš – menininkas, naudojantis fotopriemones”, – taip save pristatantis Gintautas Trimakas, vienas iš žymiausių Lietuvos fotomenininkų, Fotografijos muziejuje vieši jau ne pirmą kartą. Konceptualumu ir savitu braižu išsiskiriantis autorius teigia menantis tuos laikus, kai čia apsilankė pirmą kartą. „Tada net nepagalvojau, kad taip tampriai savo kūrybinius planus susiesiu su šia vieta“,– sako G. Trimakas.
Daugiau nei tris dešimtmečius fotografuojantis G. Trimakas ištikimas sidabro druskų fotografijai. Fotografijas ryškina ir spausdina rankomis naudodamas fotomedžiagas, kuriomis Lietuvoje neprekiaujama. 2006 m. parodoje eksponavęs fotografijas, kuriose pagrindinis objektas buvo Fotografijos muziejuje saugomi reti ir vertingi XIX a. pab.–XX a. pr. eksponatai, šiandien fotomenininkas, tebenaudodamas „dvigubo kadro“ principą parodos vertintojams pristato naujai subrandintą parodą.
Parodoje „Savas formatas 2“ pristatomos šiais metais sukurtos ir niekur nerodytos unikalios, originalia fototechnika atliktos nespalvotos fotografijos bei negatyvai. Originaliai pateikta ekspozicija, kurioje žaidžiama skirtingais fotovaizdų formatais bei vokuose patalpintais negatyvais, kuria puikiai muziejinėje aplinkoje pritampančią vizualią instaliaciją.
G. Trimako fotografijose sureikšmintas antras planas, kuris užima reprezentacinio vaizdo vietą, įamžinta tai, kas lieka už kadro. Darbuose užfiksuota autorių supanti aplinka: miestas, interjeras, žiema, darbo studija, daiktai ir objektai. G. Trimakas nesistengia savo darbais sukelti pasipriešinimo nusistovėjusioms normoms, paprasčiausiai siekia parodyti tai, kas tikra, nenuginčijama.
Surengęs per dešimt personalinių bei dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, G. Trimakas priskiriamas entuziastams, iki šiol naudojantiems fototechniką, veikiančią camera obscura pagrindu. Apie 20 metų šią techniką praktikuojantis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas laikomas pinhole judėjimo (pinhole – pats seniausias optinis atvaizdo formavimo įrenginys, šviesai nelaidi dėžutė, sukurta camera obscura pagrindu) iniciatoriumi.
Vilniaus inžinerinį statybos institutą baigęs G. Trimakas nuo 1989 metų priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai. Svarbiausi jo darbai - „Plokštumos“, „Dienoraštis“, „Torsas – kūno dalis“, „Neišsiųsti laškai į Škotiją“, „Tavo bažnyčia“, „Vilnius“.
