Prieš dvejus „Šiaulių kraštas“ rašė apie Pakruojo rajone, vaizdingoje vietoje, stovinti Moniūnų malūną. Šiandien malūno nebeliko. Piktavaliai žmonės, iš po pamatų kasę smėlį, nuvertė senolį. Malūnas nugarmėjo nuo kalno į skardį.
Malūnas stovėjo šalia Moniūnų kapinaičių praturtindamas kraštovaizdį. Pakruojo valdžia galėjo išsaugoti malūną. Rajono meras Saulius Gegieckas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad tam pritrūko pinigų. Anot mero, vien restauruojamam Stačiūnų malūnui skirta 200 tūkstančių. Pakruojo ir laimė, ir bėda, jog vis dar stovi daug malūnų, kuriems reikalinga restauracija.
Moniūnų malūno nelaimės prasidėjo, kai 2001-aisias Pakruojo valdžia nusprendė atsisakyti kultūrinę, istorinę reikšmę turinčiu malūnu ir leisti jį išgabenti į Lenkiją. 1890 metais statytam paminklui buvo parašytas mirties nuosprendis.
Malūnas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl į užsienį jo išvežti buvo negalima. Tai draudė Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija.
2001 metų lapkritį Kultūros vertybių apsaugos departamentas gavo Pakruojo rajono tarnybos sprendimą „Dėl Moniūnų vėjo malūno su technologine įranga išbraukimo iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro“.
Šį raštą gavo ir Lietuvos kultūros paveldo centras bei Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Tuometinio Pakruojo mero Jono Juozapaičio pasirašytame sprendime prašyta Moniūnų malūną išbraukti iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro ir leisti atlikti kultūrinius mainus su Lenkijos Punsko valsčiaus savivaldybe.
Malūno norėjo Punske gyvenantis lietuvis Jurgis Vaičiulis. Jis Kultūros vertybių apsaugos departamentui rašė: „Šis malūnas stovės mano tėviškėje, kurioje kažkada buvęs toks, statytas mano senelio Kastanto Vaičiulio, Nepriklausomos Lietuvos kareivio, tarnavusio Alytuje. Mūsų šeimos noras yra tęsti protėvių tradicijas ir rekonstruoti lietuvišką vienkiemį“.
J. Vaičiulis žadėjo perkėlus malūną parašyti, kad jis į Lenkiją atkeliavo iš Moniūnų.
Kultūros paveldo centras, išnagrinėjęs prašymą, persiuntė Kultūros paveldo komisijai. Ši kelis kartus atmetė prašymą ir Moniūnų malūno neišbraukė iš registro. Po dviejų metų jis vis dėlto išbrauktas iš sąrašo. Komisija patikėjo, kad užsienietis restauruos senolį.
Bet malūnas taip ir liko stovėti, ir į Lenkiją neišvažiavo. Dabar jo tikrai nebeįmanoma išgelbėti.
Svajūnas sabaliauskas
