„Champagne bar“ baro televizorius transliavo Pasaulio salės futbolo čempionatą, o neįkyri didžėjų leidžiama muzika neleido per daug panirti į sportines batalijas. Todėl Manto vėlavimas niekam nekėlė kažkokių ypatingų nepatogumų.
Užtikrintu ir nesparčiu žingsniu, kaip tikras profesionalas, kalbėdamasis su bičiuliu, nekreipdamas dėmesio į išėjusius parūkyti gerbėjus, Mantas be 13 min. devynios kirto GCW pramogų centro paradines duris. Neskubėdama, matyt, žinodama, kad koncertas vėluos, gražiai, bet santūriai pasipuošusi publika (išskyrus vieną dainininko gerbėją, kurio marškinėlius puošė užrašas „Vagina lover“), rinkosi „Champagne bar“ klube ir laukė renginio pradžios.
Tuo metu, kai italai įmušė rusams pirmąjį įvartį, scenoje pasirodė Mantas. Vėluodamas 45 minutes, trykšdamas energija dainininkas iškart sutraukė prie savęs po įvairiausius baro kampelius išsibarsčiusius klausytojus. Apsirengęs stilizuotu motociklininko kombinezonu, Mantas visaip muistėsi, šoko ir šokinėjo, primindamas chaotišką atomo judėjimą. Dainininkui asistavo trys muzikantai, iš kurių būgnininkas sėdėjo nugarą atsukęs gerbėjams, apsirengęs atvirkščiu sceniniu kostiumu.
Kaip ir skelbė anonsas, muzika tikrai panašėjo į sexy electro roką. Girdėjosi ir electro, jautėsi ir roko, o didelis Manto mikrofonas padabintas žibintuvėliu, kurį atlikėjas kartais nukreipdavo į žmones – buvo sexy.
Pasiskundęs, kad niekada taip anksti nebuvo pradėjęs koncerto, Mantas tarė keletą komplimentų susirinkusiems gerbėjams ir dainavo toliau. Tuo metu salėje pasirodė dvi merginos trumpais sijonėliais, visų susirinkusiųjų kaklus nukabindamos raudonais plastmasiniais vainikais. Susirinkusieji kaipmat pasijuto lyg Havajuose. Atmosfera klube pradėjo kaisti, todėl Mantas, padedamas dviejų gerbėjų, vos ne vos nusiėmė priprakaitavusio kombinezono viršutinę dalį. Tada vakaro žvaigždė atliko man labiausiai patikusią dainą „Mis Europa“, prisidėdamas prie grupės trombono džiazinėmis improvizacijomis.
Juokaudamas, o gal rimtai, skirdamas dainą blogam žmogui Robie Viljamsui, Mantas susirinkusius labiausiai pralinksmino trumpa Džordanos Butkutės dainos „Būk mano Džordža“ interpretacija.
Atlikęs Džordžo Maiklo hitą ir dar kelias dainas, padėkojęs susirinkusiems, Mantas pasišalino nuo scenos, matyt, tikėdamasis, kad kas nors jo pasiges. Tačiau niekas neprašė nei biso, nei kažkaip reagavo į tokį trumpą pasirodymą, trukusį šiek tiek daugiau nei pamoka vidurinėje mokykloje.
