Balandžio 10 d. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su Kūrybinių industrijų ir inovacijų institutu ir Seimo Europos informacijos biuru surengė Europos savaitės diskusiją apie kūrybinės visuomenės ir kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.
Diskusijoje dalyvavo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas, komiteto nariai Antanas Nedzinskas, Paulius Saudargas, Gintaras Songaila, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Dobilas Kirvelis, Kūrybinių industrijų ir inovacijų instituto prezidentas Viktoras Majauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV Informacinių sistemų ir registrų skyriaus vedėjas Kęstutis Andrijauskas ir Kultūros ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Rasius Makselis, taip pat akademinės bendruomenės, technologijas kuriančių organizacijų, vyriausybinių ir nevyriausybinių, jaunimo organizacijų bei žiniasklaidos atstovai.
Diskusiją vedęs komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad prasidėjusi krizė yra neeilinis išbandymas Lietuvai, kuriam reikalingas neeilinis mūsų atsakas ir, jo nuomone, būtent diskusija apie kūrybinę visuomenę gali tapti vienu šviesiausiu, dinamiškiausiu bei perspektyviausiu atsaku į susidariusią situaciją. Būtent į kūrybiškumą ir kūrybinės visuomenės kūrimą atsigręžiama visame pasaulyje ir Europos Sąjungos šalyse.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Dobilas Kirvelis ; pristatė postindustriniame pasaulyje ir Lietuvoje klaidžiojančias naujas visuomenės raidos koncepcijas.
Jo nuomone, industrinė visuomenė, kaip materialiųjų vertybių gamybos visuomenė, kurios rezultatas yra pelnas grimzta į praeitį, o į priekį skinasi kelią kūrybinė visuomenė, kaip nematerialiųjų vertybių gamybos visuomenė, kurios ištekliai yra žinios, o rezultatas – informacija – naujų technologijų (plačiąją prasme) projektai, nes ekonominio augimo variklis yra kūrybingumas. Pertvarkius vaikų mokymo sistemą iš „atkartok“ į mokymo sistemą „sugalvok“, sudarytume sąlygas kiekvienam vaikui atrasti tas kūrybines sritis, kurioms jis yra gamtos sukurtas ir tokiu būdu mes pasiektume laukiamų rezultatų.
Kūrybinių industrijų ir inovacijų instituto prezidentas Viktoras Majauskas pabrėžė, kad valstybei svarbu ne tik įgyvendinti krizės įveikimo planą, surinkti planuojamą biudžetą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas ilgalaikiam ekonomikos vystymui užtikrinti. Jis taip pat pristatė kūrybinio privataus sektoriaus privalumus prieš tradicinės pramonės sektorių ir supažindino su kūrybiniu industrijų reikšme Lietuvos ekonomikai.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV Informacinių sistemų ir registrų skyriaus vedėjas Kęstutis Andrijauskas supažindino su informacinių technologijų panaudojimu, plėtra, vystymusi valstybiname sektoriuje.
Kultūros ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Rasius Makselis pakvietė diskusijos dalyvius kūrybinės visuomenės kūrimą papildyti kultūriniu aspektu, nes kultūra yra svarbus socialinės sanglaudos ir darnios plėtros veiksnys. Vietos kultūros gyvenimas stiprina bendruomeniškumo ir kaimynystės jausmą, didina socialinį kapitalą bei gyventojų atsakomybę už aplinką ir jos naudojimą.
Kūrybiškumas yra pagrindinis Lietuvos išteklius, kurį naudojant šalyje galima sukurti aukštos gyvenimo kokybės aplinką bei sustiprinti jos ekonomikos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
