Brangioji Rita, visi Lietuvos budistiniai centrai tikrai buvo informuoti apie atvykstančias Relikvijas tiek e-mail, tiek asmeniniais pakvietimais jų vadovams (na nebent tai slaptas centras, kuris apie save visai niekam nėra atsivėręs?). Parodos metu budistų buvo tikrai daug, jie lankėsi visomis dienomis, tad reikėtų pasitikrinti centrams savo mobilumą informacinėse priemonėse - gal jie neinformuoja apie kontaktų, adresų pasikeitimus?
Pagarbiai

"Tad mūsų Buda-Kristoforas, per upę neša ateitį lietuvių brolių."

čia tai gerai, įdomu ar supratau teisingai :)

Sekmadienį, kaip visad seniau, variau į turgų per Kalvarijų tą tiltą žalią,
Tik mano didžiam nustebimui tuoj už to Žalio tilto masės žmonių,
Visi jie kantriai stovi kilometrinėj eilėj išvyst Širdies Šventyklos relikvijas įvairias,
Tad atsistojau ir aš gale, kad pamatyt to Budos galią, dar ir pačiam apsivalyti, kad turguje gražiau matytis.

Keturias valandas ten prastovėjau, kur dar nuo upės pūčia vėjai,
Ir tik sušalęs, kaip ciuciukas, buvau įleistas trupučiuką,
Relikvijas šventas aplankęs, lenkiau aš savo galvą tankiai,
Ratu apėjau Maitrėjos statulą ir pajutau išties galingą meilės ir gerumo atmosferą.

Šie, kaip perlai, šviesūs kristalai, relikvijos tos senos, jos visos rastos pelenuos, kremavus asmenis šventus,
Tai buvo pats Buda, jo mokiniai, bei mokymo aiškintojai,
Pyliau aš vandenį iš samčio ant mažos Budos relikvijos galvos ir rankos,
Tariau Maitrėjos - ateities Budos aš mantrą:
OM MOHI MAHAMOHI SOHA
OM MUNI MUNI MARASOHA.

Palaimintas buvau Budos relikvija šventa, gerai, kad dar nevalgęs buvau aš tada,
Tad atsirado apetitas ir tados iš parodos Kalvarijų turgun variau, kaip vilkas nuo lapės,
O turgaus diena lyg ir baigės, nuiminėjo nuo prekystalio jau vaisius,
Ir net su turgaus bobom ten nesiderėjęs, griebiau aš lašinius, kaip vėjas.

Dar pomidorų ir bulvių, desertui dar ir obuolių, tų, kur šiemet nebuvo jų,
Ir net neklausęs etiketo, dar pakelėj namo kirtau tuos lašinius aš kietus,
O Dalai Lamos mokslai man, ausyn kuždėjo būt geram,
Mat dalį savo aš skatikų relikvijom padėjau šitom.

Žadėjo Indija sena statyti paminklą Budai, tam šventam,
Tas monumentas žada būti dydis, sulyg pusantro šimto aukštų namo,
Auksinis ten sėdės jų Dievas, iš jo tyra šviesa žėrės vis,
Gerumo aura supa Budą, tauriems darbams vilioja sūnus.

O juk lietuviai-indoeuropiečiai, tad nenorom išdygsta prieš akis ir mūsų senoliai tėčiai,
Gi Dievas mūsų Vilniaus miesto, Šventasis Kristoforas ant pečių su vaiku,
Galiūnas šis, kurs neša išganymo mūs viltį – kūdikėlį Jėzų ant galingų pečių ir vandeny brenda per vėją,
Ir stovi jis šalia bažnyčios Mikalojaus vartų, lietuvių, mūs katalikų Baltų,
Juk ir prieš karą lenkų dar laikais lietuviškai tik čia giedot galėjai dar,
Tad mūsų Buda-Kristoforas, per upę neša ateitį lietuvių brolių.

Lietuvoje jau nemažai žmonių praktikuoja budizmą, kiek žinau yra Dzeno, Njingmos, Gelugpos, Kagju, Dzogčeno budistinių mokyklų meditaciniai centrai. Kiek žinau, budistai nebuvo pakviesti į šio renginio atidarymą, manau, kad iš p. Nijoles Volmer pusės tai labai netaktiška. Tai čia švelniai tariant...

relikvijos yra gerai, kaip ir visa, kas šviečia, primena. Tik tas Volmer centras kažkoks keistas, niueidžinius kokteilius dirba.