Šį savaitgalį „Romuvos“ kino teatre Kaune tęsiasi prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“.
Savaitgalio programoje – filmai, auksinėmis raidėmis įrašyti ne tik į Prancūzijos, bet į pasaulio kino istoriją, tarp kurių – „Atalanta“ ir „Galiorkos vaikai“.
„Atalanta“ (L`Atalante, rež. Jeanas Vigo, 1934) – filmas, nuolat renkamas į geriausių visų laikų filmų topus. Tai – vienintelis prancūzų kino režisieriaus J. Vigo, vadinamo poetinio realizmo pradininku kine, pilno metražo filmas.
„Atalanta“ pasakoja jaunavedžių upeivio Žano ir kaimo merginos Žiuljetės istoriją. Savotišką medaus mėnesį jie leidžia laive „Atalanta“. Vieną dieną Žiuljetė, suviliota įvairiaspalvio Paryžiaus gyvenimo pabėga.
Pasak organizatorių, dar vienas dėmesio vertas klasikos brangakmenis, rodomas šių metų „Žiemos ekranų“ retrospektyvoje – „Galiorkos vaikai“ (Les Enfants du paradis, rež. Marcelis Carne, 1945).
Tai žymiausias visų laikų prancūzų filmas, apjungiantis įvairius žanrus, išgalvotus ir realius personažus. Svarbiausia filmo siužeto linija – Garansos ir mimo Batisto neįmanomos meilės istorija.
Filmas buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais, Prancūzijoje valdant nacistinei Viši vyriausybei.
Filmo kūrėjai įveikė daugelį sunkumų, pradedant vyriausybės taikomais apribojimais filmų ilgiui, baigiant statistais, kurių gretose buvo Rezistencijos dalyvių, kuriems filmavimasis tapo priedanga nuo nacistinio režimo.
Filmo dailininkas ir kompozitorius buvo žydai, kurie dirbo visiškai slaptai; siekiant juos apsaugoti, šių kūrėjų vardai nepasirodė filmo titruose. Kiti filmo aktoriai, atvirkščiai, pasibaigus karui buvo apkaltinti bendradarbiavimu su naciais ir nuteisti.
