Dar vienas įrodymas, kad, jei apetitas ne per didelis, o nesąmones pliauški pasitikėdamas savimi, visada atsiras kvailių, kurie tavim patikės.

dar Saulius Tomas Kondrotas "Zalcio zvilgsnyje" aiskiai pasake - kenciancio gyvulio vaizdas mane sukrecia zymiai labiau negu kenciancio zmogaus, nuo tada pamilau ji,
Kondrota, nors yra baisus pizonas ir nusirasinetojas

"Asteninio sindromo" AS NEZIURESIU, nors tureciau milijonus jo kopiju ir rodytu ji kiekviena vakara per tv

„Asteniniame sindrome“ kankinami visi, šunys, katės, žmonės, žmonių buvo gaila mažiausiai... Nenoriu tiesos, kuri žudo, nevilties tiesos be katarsio, "gulintį muša", tokia tiesa – irgi melas, bet holivudiškų pasakėlių nenoriu dar labiau... blogai. Ką žiūrėti?

Norėjau parašyti, kad Muratovos filmas "apie gyvenimą po meilės", būtų buvę tiksliau, bet autorinės teisės priklauso SS.

Įdomus Jūsų palyginimas. "Kelias namo" iš tiesų pasirodė jautrus pasakojimas apie tikrą meilę, kuri išlieka net kai nebelieka meilės objekto. O Muratovos filmas žiaurus, tačiau jis gan tiksliai kelia prielaidą dėl to, kodėl visuomenė žiauri. Žmonės savo praradimus kompensuoja daiktais, neapykanta, nejautrumu, apsimetinėjimais, pasitraukimu nuo kitų žmonių, savęs baudimu - daug veikėjų ir filmas leidžia pamatyti kiekvieno iš jų pasirinktą reakcijos į netektį būdą.

bet turime pripažinti, kad SS tekstuose daug faktinių klaidų. Ar reikia kliautis atmintimi, kuri aiškiai šlubuoja, ar vis dėlto, žinant savo bėdą, pasitikrinti.

norejote pasakyti „moteriska smaikstuma“, miela vilnie, taciau issprudo „agresija“, suprantu suprantu, tai elementarus kalbos riktas, tik nepraraskite budrumo, nes dazniausiai jis ispeja apie pati apsirinkantiji

beje, del buciniu, vienos buciuoja portretus - bet moteriai buciuoti patrauklaus vyro portreta normalu - gal kas turite padoresni ss portreta?, kitos - savo atvaizdus veidrodyje, o dar baisiau interneto vandenyse, tai jau turbut narcisizmas

aciu uz gera zodi, pone zemaiti, as irgi manau, kad ji glamuriska, kaip ir visas musu biciuliavimasis pono ss kampelyje, na, stai pagaliau jau ir iteisinome, ir imame susisneketi, tad gal atveskime sisyk ir paziurekime, kuo cia mus dar suintriguos ss

Šiandien žiūrėjau šviesų „Kelią namo“ apie kantrią moters meilę ir „Asteninį sindromą“ apie gyvenimą be meilės ir be šviesos. Nereikalingi gyvulėliai, nereikalingi žmonės. Ir kaip greitai iš reikalingo gali pasidaryt nereikalingas. Apraudojau lupyklos šunis kruvinomis ašaromis. Juk esu buka ir nemoku atsiriboti...

Man penktadienio repertuaras atrodo įdomiausias: noriu pamatyti ir naujajį Riazanovo filmą apie Anderseną ir seniai gaudomą ,,Meilė kalė". Kaip gerai, kad jie rodomi ne tuo pačiu laiku - gal pamatysiu abu.

Puonia Milda, mon Tamstuos kuomentars apie dieles pasruode laba glamūrins.