Kultinė džiazroko grupė „Return to Forever“ sugrįžta. Provokuojančios improvizacijos, pašėlęs ritminis groove’as ir įelektrinta džiazo-roko mikstūra – ši grupė 8-ajame dešimtmetyje buvo pagrindinė jazz fusion judėjimo ašis.
Chickas Corea (klavišiniai), Stanley Clarke’as (bosinė gitara), Alas Di Meola (gitara) ir Lenny White’as (mušamieji) susitinka po daugiau nei 25 metų ir ryžtingai pradeda 50-ties koncertų vasaros turą po Šiaurės Ameriką bei Europą. Viena iš „Return to Forever“ turo stotelių – Vilniaus festivalis, grupės koncertą pristatantis liepos 2 d., trečiadienį, 19 val. „Utenos“ pramogų arenoje.
„Šiandienos berniukiškų grupių eroje „Return to Forever“ yra vyrų grupė“ – ryžtingai taria Lenny White’as. Jau dabar džiazo žurnalai ir tinklapiai šį turą skelbia „Džiazo įvykiu 2008“. Jo metu skambės klasika tapusių „Return to Forever“ albumų muzika, užimanti pirmąsias vietas populiariausių įrašų sąrašuose. Grupės akiratyje atsidurs tokie albumai kaip „Hymn of the Seventh Galaxy“, „Where Have I Known You Before“, „No Mystery“ ir „Romantic Warrior“, kuriuos sieja varomoji ritminė jėga, gitaros ir klavišinių (piro)technika, nešykštint melodingumo ar kompleksiškumo.
Šiems „trisdešimtmečiams“ albumams „Return to Forever“ žada įkvėpti naują gyvybę. „Tai ilgai lauktas sugrįžimas“ – teigia grupės įkūrėjas Chickas Corea – „ir manau, kad jis sukels sprogimą! Ketiname naujai pažvelgti į 8-ojo dešimtmečio albumų kūrinius ir juos pagroti taip, kaip jie dar niekad nebuvo groti <...> Jau po kelių repeticijų buvo akivaizdu, kad aranžuotės taps kitokios, tad nesitikėkit kruopščių atkartojimų!“.
„Metant žvilgsnį atgal nesunku pastebėti, kad 8-ojo dešimtmečio fusion tendencijos labai smarkiai veikė visą instrumentinę muziką“ – priduria Stanley Clarke’as. Išties „Return to Forever“ smarkiai prisidėjo prie fusion muzikos sklaidos ir sukūrė naują, apibrėžtą žanrą, pritraukusį daugybę rokenrolo fanų į džiazo teritorijas. Jų įtaka pasklido labai plačiai ir ėmė veikti įvairiausias muzikos kryptis: nuo Dr. Dre ir Lupe Fiasco hiphopo „semplingų“ iki „jam band“ ir techno grupių.
Nors „Return to Forever“ turas dar neįpusėjo, daugelis džiazo kritikų nerimsta jau dabar ir negaišdami žeria komplimentus. Bene dažniausiai jų tekstuose galima sutikti tokį sakinį: „girdėjau daugiau „sugrįžimo“ koncertų nei galiu suskaičiuoti. Tarp jų pasitaikydavo pačių įvairiausių, tačiau „Return to Forever“ sugrįžimas išties įspūdingas“. Po koncerto Los Andžele „Variety Magazine“ kritikas rašė: „8-ajame dešimtmetyje buvę greičiausiais fusion judėjimo šauliais, po daugiau nei 25 metų pauzės jie vis dar yra greičiausi iš greičiausių. Alas Di Meola gitaros stygas iki šiol skrodžia akinančiu greičiu, Lenny White’as per būgnus prašvilpia tarsi kulka, o Chicko Coreos sintezatoriaus žnybtelėjimai tartum tiesiai iš post- Mileso Daviso laikmečio“. O, pavyzdžiui, po koncerto San Franciske „Mercury News“ autorius pasakojo, kad „tai buvo didelio testosterono kiekio, gajaus roko ir elastingo džiazo mišinys, sparti metalo-baroko virtuozerija su funky ir flamenko kvapais“.
VF inf.
