cia ne kritika - cia tikslas provokacija. Slykstu.
toks asmeniskumas rodo, kad recenzentas nori atakuoti, chuliganizmas kritikoj tai diletantizmas

Sovietiniai politrukai reikalavo:

– Rašykite kaip mes norime arba nesikiškite.

Tautiniai politrukai reikalauja:

– Rašykite ką norite, tik nesikiškite.

Argi ne tiesa?

O taip, Rousseau su neįtikėtinos fantazijos mėsininkų kompanija, Sartre su galvažudžio ženkliuku ant krūtinės ir tik vargšas Jonušys su fašizmo sunkos buteliu vietoje granatos..... Ne kaži koks ginklas, bet užtat kompanija neeilinė :) Komikų gauja jūs esate panaitės ir ponaičiai - niekaip nesuprantu kodėl ne seime:)

Jonushio kokakolos buteliuke visai ne kokakola (jos jau daug metu neteko ragauti) ten fashizmo sunka.

Ar supratai Jonushy, koks esi balvonas?

Be abejo, puikiais visuomeniškai aktyvaus rašytojo pavyzdžiais galėtų būti ir J. J. Rousseau, ir J. P. Sartre'as, ir A. Camus. Ir visi keturvėjininkai, ir trečiafrontininkai - jei nori. Visi tie, kurie ėjo "prieš srovę".

Blogais visuomeniškai aktyvaus rašytojo pavyzdžiais galėtų tarnauti visi tie, kurie plaukė "pasroviui", t.y. susidėjo su valdžia. Iš lietuvių tokiems priskirčiau ir Maironį, ir Cvirką, ir Nėrį, ir Brazdžionį, ir Marcinkevičių.

Taigi taigi taigi. Turime tokį pavyzdį, kuris prieš pietus pabuvo barikadose. J. J. Rousseau. Ir po pietų, kad netektų braidžioti po kraujo upes, prie kurių praliejimo esmingai prisidėjo, ėmė kontempliuoti grynąją būtį. Tokį variantą siūlote, ponuli? Ar vis tik geriau Sartre, su Mao ženkliuku lakstantis po Paryžiaus barikadas? Nemirtingo intelektualo nemirtingas reginys. O gal į kažką panašaus pretenduoja pats autorius, sapnuojantis save it Rastropovičių su kalašnikovu barikadoje, kurios kitoje pusėje užsislėpęs piktas ir karingai nusiteikęs Jonušys, bandantis priverstinai sugirdyti eilinį Coca Colos buteliuką?

Jea, kai įsivaizduoju Navaką su Marčėnu barikadoje, tai net šiurpas nupurto...