- Ilgai ieškojau širdžiai mielų ir įrašams tinkamų patalpų senamiestyje. Nemėgstu miegamųjų rajonų.
- Ar šiandien nėra prabanga turėti nuosavą studiją?
- Visą gyvenimą aktyviai kūriau, užsidirbau nemažai pinigų ir tikrai galiu sau tai leisti.
- Ar grupė N.E.O nevegetuoja?
- Absurdas. Neseniai radijo stotys pradėjo groti naują dainą "Rudeninė gatvė". Ji jau tapo viena grojamiausių. Esame viena iš daugiausiai koncertuojančių grupių Lietuvoje. Beje, tie, kurie dažnai rodosi televizijose, neturi nė vieno koncerto. Mūsų muzikinė rinka labai mažytė, todėl žmonės jais persisotina. Pažiūrėkite į Andrių Mamontovą. Ar jis lenda į televizijas?
- Jam ir nereikia. Jo vardą ir taip žino visi.
- Man irgi nereikia. N.E.O dainas žino ir dainuoja visa Lietuva.
- O kaip tada su grupės kolega Mariumi Kiltinavičiumi, kuris dalyvavo TV projekte "Šok su manimi"?
- Tiesą sakant, per jį turėjome nemažai bėdų. Kadangi filmavimai vyko šeštadieniais, turėjome pasukti galvas, kad spėtume į koncertus.
- Sakai, televizijos tau nereikia. Kodėl tada sutikai dalyvauti "Chorų karuose"?
- Turiu tikslą - projektui pasibaigus su paties suformuotu choru tęsti muzikinę veiklą pasaulyje.
- Pasaulyje?
- Būtent. Į chorą atrinkau labai gerai dainuojančius, atrodančius ir charizmatiškus dainininkus. Kreipiau dėmesį net į jų socialinį statusą. Nesijuokite. Tai labai svarbu. Vengiau stuobrių, su kuriais sunku susikalbėti.
- Ar daug kauniečių pretendavo į tavo chorą?
- Maždaug tūkstantis. Atranka truko tris paras. Liko tik šešiolika.
- Kuo žadate išsiskirti "Chorų karuose" iš kitų šešių komandų?
- Visų pirma stengsiuosi patikti ne tik žiūrovams, bet ir sau pačiam. Kiekvienas choro narys yra talentas ir gali dainuoti solo partijas. Aš pats, kaip dainų kūrėjas ir vokalistas, turiu daug patirties. Ieškosiu originalių muzikinių sprendimų, judesio ir įvaizdžio. Žodžiu, nebūsime nuobodūs.
- Gal žinai, kaip tapti populiariam?
- Aš kaip ir tėvas (Alvidas Tautkus, grupės "Rondo" įkūrėjas, - aut. past.) turiu įgimtą savybę - mokėjimą derinti žinias ir intuiciją. Aš nežinau, ką reiškia kažkam nepatikti.
- Susidaro įspūdis, kad labai savimi pasitiki.
- Taip, nes visa pramogų pasaulio mašina man seniai pažįstama. Aš pats kuriu, aranžuoju ir dainuoju. Man nereikia niekieno patarimų ir pagalbos.
- Kokias grupes ir atlikėjus prodiusuoji?
- Eglę Jurgaitytę, Simoną, Ruslaną Kirilkiną. Kūriau dainas "Muzikos akademijai", "Keliui į žvaigždes". Šiandien esu sukūręs apie 600 dainų, kurias atlieka maždaug 70 atlikėjų. Dar kuriu muziką spektakliams. Neseniai pradėjau bendradarbiauti su norvegais. Tiksliau, kuriu dainas kelioms jų grupėms. Žvalgausi po Rusijos rinką.
- Eglei Jurgaitytei sukūrei dainą "Mano diena". Vaikų "Eurovizijoje" ji užėmė trečią vietą. Gal galėtum sukurti dainą, kuri ir suaugusiųjų "Eurovizijoje" pasiektų aukštumų?
- Absoliučiai taip. Tačiau koks man iš to tikslas? Tam reikėtų įdėti daug pastangų, neturiu tiek laiko.
- "Chorų karuose" atstovausi Kaunui. Koks šiandien tavo santykis su gimtuoju miestu, nes Vilniuje gyveni dvylika metų?
- Kaunui jaučiu sentimentus ir daug simpatijų. Kitaip ir negalėtų būti, juk jame prabėgo mano vaikystė. Vilnių aš taip pat prisijaukinau. Man patinka jo atmosfera, žmonės.
- Žadėjai pirkti butą Paryžiuje. Ar jau įsigijai?
- Mano draugė ten turėjo darbo idėjų. Planai pasikeitė. Šiuo metu dairomės buto Čikagoje.
- Kodėl būtent ten?
- Mane visada traukė JAV ir įdomi jos muzikinė rinka. Norėčiau ten gyventi. Lietuva yra mano tėvynė, bet ir gaublys yra mano. Aš kosmopolitas.
- Ką reiškia būti žinomų tėvų vaiku?
- Nežinau, bet man malonu, kai kas nors man primena, kad esu žinomo muzikanto sūnus. Tėvas yra vienas iš nedaugelio žmonių, su kuriuo galiu protingai pasikalbėti. Mes vienas kitą palaikome ir suprantame.
- Ar turi kokių nors pomėgių, be muzikos?
- Nelabai, didžioji laiko dalis tenka muzikai. Labai maža jo dalis lieka krepšiniui, pirtelei.
- O draugei ir vaikams skiri dėmesio? (Raigardas turi dvi dukras su skirtingomis moterimis - aut. past.)
- Vaikams viskas yra gerai. Jie priversti patys save prižiūrėti. O mano draugė, kiek žinau, nenorėtų kitokio vyro. Nei jai, nei man nepatinka stereotipinis požiūris į šeimą. Mes neplanuojame atostogų, neskirstome laiko šeimai ir darbui. Neturime jokių ritualų, esame polėkio žmonės. Be to, mes ne tik mylimieji, bet ir kolegos. Žaneta atsakinga už vadybą, administraciją, viešuosius ryšius.
- Kuo tave sužavėjo tavo draugė?
- Ji žino, ką kalba, ir tiki mumis. Ji moka improvizuoti gyvenime, yra išmintinga ir, be abejo, graži moteris.
- O kokios moterys tau nepatinka?
- Nemoteriškos.
- Kaip tu supranti moteriškumą?
- Kaip grožį, mokėjimą būti su vyru, atlaidumą ir nuolankumą.
- Kaip manai, o už ką tave moterys myli?
- Kai kas už išvaizdą, kai kas už sugebėjimą kurti muziką, o kai kas už mano mintis.
- Ar vyrui svarbi graži išvaizda?
- Manau, taip. Graži išvaizda visais laikais buvo pranašumas.
- Esi estetas?
- Ne tik estetas, bet ir perfekcionistas. Dėl pastarosios savybės tenka nemažai pasikankinti.
- Su tavimi sunku dirbti?
- Ne, jei žmogus išmano, ką daro.
- Su kokiais žmonėmis nenorėtum turėti nieko bendro?
- Mane erzina kaimo snobeliai, viskuo nepatenkinti, riboti žmonės. Apskritai lietuviai labai konservatyvūs žmonės, bet ne dėl to, kad tokios mūsų tradicijos, o dėl to, kad rusas pakarpė mūsų genus.
- Ko norėtum išmokti?
- Racionaliai paskirstyti laiką ir susidėlioti prioritetus. Dar norėčiau surasti gerą garso režisierių, kuriam galėčiau patikėti savo kūrybą.
Laima KARALIŪTĖ
