Kuo susiję geologija ir teatras? Ugnimi ir laukais. Būrelis entuziastų iš Rusijos, kartu studijavę universitete, dabar geologiją yra nustūmę į šalį ir pasinėrę į kūrybos pasaulį, rašo „Respublika“.
Šį savaitgalį Vilniuje šurmuliavusiame tarptautiniame Vilniaus gatvės teatrų festivalyje viešėjo teatro trupė „Feniks“ iš Maskvos.
„Feniks“ buria devynis žmones, bet į Lietuvą atvykę buvo septyni, o pasišnekinti pavyko dvi – Nataliją Tokar ir Aną Kalutskovą.
Merginos papasakojo apie gatvės teatro kasdienybę viename didžiausių pasaulio miestų – Maskvoje.
Niekas niekam neskolingas
N.Tokar ir A.Kalutskova pasakojo, kad komandos iniciatorius Michailas Zabelinas kažkur kažkada pamatė, kokius triukus galima daryti su ugnimi, ir papasakojo apie tai savo bendrakursiams Maskvos valstybiniame Lomonosovo universitete. Tad grupelė geologų, išvykę į praktiką, kuri vyko gamtoje, pradėjo žaisti su ugnimi. Dabar ugnies šou yra itin populiarūs Rusijoje, tad ugnies teatras „Feniks“ stengiasi ne tik tobulinti triukų su ugnimi techniką, bet ir rengti itin teatralizuotus pasirodymus.
„Įdomu statyti spektaklius, rengti pasirodymus gatvėje. Mums artima, įdomi gatvės teatro kultūra. Šaunu tai, kad vyksta gyvas bendravimas su žiūrovais. Mes neskolingi jiems, nes jie nepirko bilietų, o jie neskolingi mums ir reaguoja taip, kaip jiems patinka“, – šypsojosi Natalija.
Dabar tarp septynių geologų yra ir du geografai. Gal tokios žemiškos specialybės – vienas iš ugnies mėgėjų bruožų?
„Rusijoje tuo užsiima įvairių profesijų žmonės. O mes... Gal tai susiję su tuo, kad mūsų specialybė lauko ir dažnai tekdavo išvažiuoti į gamtą“, – savo pasirinkimą sau ir kitiems bandė paaiškinti Ana.
Įmanoma užsidirbti
Nors pradinė ugnies teatro idėja buvo gatvė ir laisvalaikis, ilgainiui kai kurie komandos nariai taip pasinėrė į šią veiklą, kad tai tapo jų pragyvenimo šaltiniu.
Merginos neslėpė, kad vieno jų artisto 10-15 minučių pasirodymo kaina Rusijoje siekia 500 litų. Tačiau gali būti ir pigiau, ir brangiau. Nelygu, koks pasirodymas. Jei tai tik paprastas sinchroniškas dviejų fakyrų ugnies šou – pigiau. Jei teatralizuotas visos trupės pasirodymas – brangiau.
„Esame priklausomi nuo užsakovų. Per šventes, Naujuosius metus užsakymų būna daugiau. Tai sezoninis uždarbis. Pagrindinė mūsų problema ta, kad dar turime mažai ryšių“, – pasakojo trejus metus gyvuojančio teatro atstovė.
Merginos pasakojo, kad jiems teko rengti pasirodymus turtingų žmonių vakarėliuose, pavyzdžiui, miesto turtuolio sūnaus devintojo gimtadienio proga. O festivaliai – ne būdas užsidirbti. Tai galimybė pakeliauti, užmegzti pažinčių, plėsti ryšius su visuomene.
Pavojingas užsiėmimas
Kolektyvas daro ne tik spektaklius, bet ir stebina akrobatika. Pavyzdžiui, visi „Feniks“ nariai moka vaikščioti su kojūkais. Merginos šypsojosi, kad jais vaikščioti visai nesunku: „Juk visi vaikai, kai mokosi vaikščioti, griūva. Čia tas pat, tik aukščiau“.
Ypač pavojinga būti su kojūkais, kai daromi triukai su ugnimi. „Jei kojūkininkui užsidega apačia, jis pats jos užgesinti negali. Kiti jam padėti irgi negali, nes liepsna iškart kyla aukštai. Todėl mokantis vaikščioti ant kojūkų reikia išmokti griūti. Tai vienintelis būdas nesudegti“, – paprastai kalbėjo Ana.
Merginos pasakojo, kad jokių didesnių traumų per savo veiklą nepatyrė. Didžiausia – nuospaudos nuo kojūkų. „Bet ugnis, kurią matote, tikra. Pavojingiausias triukas – ugninis kvėpavimas. Į burną įsiurbti žibalo yra ne tik labai nesveika, bet ir pavojinga - kai spjauni, žibalas nuteka ant smakro ir nuo ugnies gali užsidegti veidas. Būna, kad žmonėms plaukai nudega“, – detalių nešykštėjo 21 metų Ana.
Sulaukia replikų
Ji tvirtino, kad šeimos nariai tik iš pradžių piktinosi jos užsiėmimu. Esą vis sakydavo, kad ji smirdi žibalu, kad į balkoną išsineštų savo dvokiančius įrankius. „Bet priprato“, – numojo ranka pašnekovė.
Trupė viešėdama Lietuvoje nerepetavo, nes stengėsi iš kelionės pasisemti kuo daugiau įspūdžių. Repeticijų ir Maskvoje pakanka. Dažniausiai repetuojama uždarose erdvėse be ugnies. Bet prieš pasirodymą keletą kartų tenka viską pakartoti jau su ugnimi lauke. Tuomet tokios repeticijos parkuose sulaukia praeivių dėmesio.
„Kartą priėjo toks išgėręs pilietis ir susižavėjęs ėmė kartoti: „Mėgstu mirtį ir „ekstrimą“. O mes sakome, kad nei to, nei to nemėgstame“, – šyptelėjo Natalija.
Zita Voitiulevičiūtė
