Rožinio kaspino draugija ir Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato bendrą projektą – dramos spektaklį „Vienos krūties istorija“.
Pagal to paties pavadinimo Erikos Umbrasaitės autobiografinį romaną sukurtoje dramoje jautriai atskleidžiama jaunos moters kova su kląstingai ją užklupusia vėžio liga. Spektaklio premjera įvyks 2009 m. lapkričio 3, 5, 17, 18 ir gruodžio 3, 4 dienomis Vilniaus teatro „Lėlė“ didžiojoje salėje.
Spektaklyje, kaip ir knygoje bei jos pagrindu parašytoje pjesėje paprastai, be patoso ir graudulio, nevengiant humoro, ironijos ar net cinizmo, kalbama ne tik apie ligą. „Vienos krūties istorija“ – tai gyvenimo džiaugsmo, meilės artimui, sielos sveikimo, vidinio nerimo ir vilties istorija. Čia keliama šiuolaikinio veiklaus žmogaus vienatvės problema. Ar mes tikrąsias vertybes – meilę šeimai, vidinę stiprybę ir valią - suvokiame ir atrandame tik iškritę iš užburto lėkimo paskui sėkmę rato?
„Vienos krūties istorijos“ inscenizacijos autorius ir režisierius - Artūras Žukauskas. Šis jaunas kūrėjas yra pastatęs spektaklių Lietuvos teatruose, dirbęs įvairiose televizijose ir užsienio kino filmuose. Už darbą su tokiomis Holivudo žvaigždėmis kaip Helen Mirren, Jeremy Irons, Hugh Dancy buvo apdovanotas Didžiosios Britanijos TV ir kino meno akademijos apdovanojimu „Emmy“.
Režisierius perskaitęs knygą prisipažino: „suvokiau, kad tai knyga ne apie vėžį, bet apie žmogaus dvasinę evoliuciją, savo sielos įsiklausymą, savo paskirties gyvenime suvokimą. Pirmas dalykas dėl ko kilo mintis medžiagą perkelti į sceną – tikra, neišgalvota istorija: čia nieko negali pridėti nuo savęs, interpretuoti gyvenimo ar bandyti kažkokiu būdu kitaip režisuoti istorijos įvykius.”
Pagrindinio vaidmens atlikėja – žinoma aktorė Eglė Mikulionytė. Jai šis vaidmuo - tai savotiška misija, kurią aktorė privalo atlikti prieš žiūrovą: „džiaugiuosi, kad režisierius A. Žukauskas taip jautriai į kiekvieną veiksmą, sakinį kreipė dėmesį, tarsi kurdamas kino juostelę, kurioje atskleistų suabsoliutintą idėją. Negalėčiau apibūdinti konkretaus asmeninio santykio su kuriamu herojės paveikslu. Čia yra visko: gailestis, ironiška distancija, moteriškas solidarumas. Malonu, kad kūrybinė grupė kaip kumštis. Dirbti su scenografe Giedre Brazyte, kompozitoriumi Antanu Jasenka, aktorėmis Sonata Visockaite, Rasa Kulyte, Aušra Štukyte, šviesų dailininku Vytautu Jančiausku, garso operatoriumi Paulium Aškelavičiumi – be galo įdomu.“
Spektaklio scenografė – dailininkė Giedrė Brazytė, kurianti dekoracijas bei kostiumus teatro spektakliams Lietuvoje ir Lenkijoje, paskutinis jos darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - spektaklis "Šaukštaveidė Stainberg " pagal Lee Hall pjesę.
Spektaklio kompozitorius – Antanas Jasenka, vienas įdomiausių šiuolaikinės lietuvių elektroninės muzikos kompozitorių bei atlikėjų, Auksinio scenos kryžiaus nominantas.
„Vienos krūties istorijos“ kūrėjai žada, kad žiūrovai juoksis ir verks vienu metu, galbūt įsimylės gyvenimą tokį, koks jis yra, sugebės pažvelgti į jį lengviau, linksmiau, šviesiau, o išėję supras, kad viskas yra ištveriama ir viskas praeina... Ir jei negali pakeisti situacijos, tai bent keisk savo požiūrį į ją - "išmok pamilti neišvengiamą likimą" (F.Nyčė).
