2003 metais Japonijoje prasidėjęs renginys „Pecha Kucha Night“ po pasaulį paplito lyg virusas. Dabar jis vyksta jau 279 pasaulio miestuose, o neseniai atkeliavo ir į Vilnių.
20 skaidrių, 20 sekundžių
− Kas yra „Pecha Kucha“? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo Vilniaus „Pecha Kucha“ organizacinio komiteto vado Beno Buivydo.
− Šio projekto pradininkai yra architektai Astrid Klein ir Markas Dythamas, gyvenantys Tokijuje. Visa tai prasidėjo kaip renginys, skirtas jauniems dizaineriams ir architektams, kuriems nepavykdavo pristatyti kolegoms savo darbų per trumpą laiką.
Dėl to prastėdavo jų reputacija, o kartais net ir tarpusavio santykiai. Vienu sakiniu galima teigti, kad „Pecha Kucha“ − prezentavimo formatas, kurio pagrindiniai reikalavimai yra skaidrių kiekis ir laikas, per kurį pranešėjas turi pristatyti savo projektą.
Skelbiama žinutė turi būti ne ilgesnė nei šešios minutės ir keturiasdešimt sekundžių. Per tą laiką pranešėjas susirinkusiesiems parodo 20 skaidrių, kurios privalo automatiškai keistis kas 20 sekundžių. Štai toks yra „Pecha Kucha“ formatas, kuris gali būti naudojamas visur, kad ir Seime.
− Kas yra „Pecha Kucha Night“?
− Tai yra ne pelno siekiantis renginys, kuris gali vykti bet kuriame pasaulio mieste. Jis turi būti viešas ir, pageidautina, nemokamas bei periodiškai kartojamas per metus. Rekomenduojama, kad renginys vyktų nelabai varžančioje aplinkoje ir kad dalyvautų 8−12 pranešėjų.
Skirtingi pranešimai
− Kokie yra pranešėjai ir jų klausytojai?
− Šis klausimas labai svarbus. Pranešėjas turi būti įdomus ne organizatoriams ir ne sau pačiam, o paprastiems žmonėms, kurie atėjo jo pasiklausyti.
Manau, geriausia būtų, jei pranešėjai atstovautų skirtingoms veikloms ar pomėgių sritims. Pavyzdžiui, vizualiniai ir socialiniai projektai susijungtų vienoje vietoje.
O pranešėju gali būti bet kas, turintis ką nors įdomaus papasakoti, tereikia iš anksto užsiregistruoti. Kai kuriuose miestuose prezentacijas daro merai, kino žvaigždės, komikai.
− Kokie gali būti pranešimai ir jų temos?
− Pranešimų temos gali būti pačios įvairiausios. Japonijoje vienas vyras pristatė katafalkų kolekciją. Skandinavijoje pristatytas namų iš ledo ciklas: nuo idėjos svarstymo bei statymo iki visiško ištirpimo.
Olandijoje vienas vyras sukūrė projektą – „Gėlių lietus“. Skaidrėse buvo užfiksuoti plano brėžiniai, šiltnamiai, kuriuose buvo ieškoma pigiausių gėlių, mažo lėktuvėlio nuoma ir, galiausiai, besišypsantys žmonės, iš dangaus byrant tūkstančiams gėlių.
Kilni reklama
− Ką darysite su tais žmonėmis, kurie norės tiesiog pasidaryti sau ar savo produktui reklamą?
− Tikiuosi, kad tokius pasirodymus sugebėsime atskirti, nors suprantu, kad to neišvengsime. Tačiau gal tai ir nėra labai blogai, jei pranešimas yra įdomus ar tikslai − kilnūs.
Pirmą vakarą Vilniuje kalbėjo pranešėjas – speleologas, pristatantis savo klubą. Galima sakyti, reklamavosi. Tačiau tas klubas iš savo narių neima pinigų už narystę. O ką jie veikia? Ogi lenda į gilius ir tamsius urvus.
Kauno „Pecha Kucha Night“ organizatorius Audrius Petkevičius sakė susidūręs su kita problema − jie nesurenka gerų pranešėjų. Todėl mums svarbiausias klausimas − kaip padaryti, kad atėję žmonės turėtų ko pasiklausyti.
− Ar „Pecha Kucha“ yra mūsų greito gyvenimo pasekmė?
− Manau, taip. Pats kartais svarstau, kad būtent Japonijoje tokia pristatymo technika ir turėjo gimti. Antra vertus, ji atsirado, kad žmonės ką nors pristatydami nenuklystų į lankas ar nepamestų minties. Taip pat labai svarbus žaismingumo elementas.
TIK FAKTAI
Pats piečiausias renginio „Pecha Kucha Night“ miestas yra Dunedinas (Naujoji Zelandija, 123 tūkstančiai gyventojų).
Pats šiauriausias „Pecha Kucha Night“ miestas – Trumsė (Norvegija, 65 tūkstančiai gyventojų).
Vidutiniškai kiekviename mieste renginys vyksta 4 kartus per metus. Tokijuje jis organizuojamas kartą per mėnesį.
