Trečiadienį Vyriausybė pritarė Jono Pauliaus II Piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007 - 2013 programai. Vienas iš priimtų nutarimo punktų liečia Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006 – 2010 m. programą, kurios priemonių planas perkeliamas į naująją programą.
Iki šiol ją rengusi, koordinavusi ir vykdžiusi LR Kultūros ministerija šiam sprendimui pritarė, nes perkėlimas į naująją „Jono Pauliaus II Piligrimų kelio“ programą, kurioje Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis yra vienas iš prioritetinių objektų, atveria didesnes galimybes ir garantuoja lėšas uždavinių įgyvendinimui.
Šis nutarimas yra aptartas ir suderintas su Lietuvos Vyskupų Konferencijos primininku Sigitu Tamkevičiumi bei Lietuvos Švento Kazimiero seserų kongregacija.
LR Kultūros ministras Jonas Jučas pabrėžia, jog naujoji „Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programa“ lėšas įgyvendinimui iš privatizavimo fondo gauna jau šiais metais, tad ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui 2007 m. paskirta beveik 800 tūkstančių litų (796 000 Lt).
Iš jų planuojama panaikinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios bokštų avarinę būklę, sutvarkyti dalį alėjos tvoros ir kita.
Savo ruožtu, Kultūros ministerija, įgyvendindama aukščiau minėtą Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo programą, jau yra užsakiusi galimybių studiją, kuria remiantis bus sprendžiama apie barokinio Pažaislio vienuolyno ansamblio įtraukimą i UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Piligrimų kelio programa bus įgyvendinama trimis etapais: I-asis - 2007-2008 metais, II-asis - 2009-2011 ir III- asis - 2012-2013 metais. Šiemet Piligrimų kelio programos įgyvendinimui Vyriausybė iš Privatizavimo fondo skyrė 10 mln. litų, dar 300 tūkst. - Ūkio ministerija. Planuojama, kad pirmojo etapo darbų pabaigimui 2008 metais reikės dar apie 28 mln. litų.
Į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukti šie Lietuvos sakraliniai objektai: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Šiluva (Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija), Kryžių kalnas, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios , Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Visi minėti objektai turės būti pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti bei rasti reikalingą viešą infrastruktūrą.
***
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII-XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui. Pastarasis norėjo įamžinti vienintelio mirusio savo sūnaus atminimą.
Vienuolyną ir bažnyčia statė architektai iš Italijos – Liudvikas Fredas (Venecija), Karlas Putinis, Petras Putinis. Marmuras statyboms gabentas iš Krokuvos skaldyklų.
1661 m. popiežius Aleksandras VII padovanojo K. Ž. Pacui Dievo Motinos paveikslą kaip savo palaiminimą už gražią šventovę, pastatytą Marijos garbei (paveikslas garsus ne tik savo menine, bet ir stebukline verte). Gavus popiežiaus Aleksandro VII ir kamaldulių ordino generolo leidimą, iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas įvyko 1664 m. lapkričio 3 d. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1712 m. užbaigti apdailos darbai, bažnyčią spalio 15 dieną konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Po1831 m. sukilimo carinė Rusijos valdžia, kamaldulių vienuolius perkėlė į Mogiliovo srities vienuolynus.
Vėliau viskas perduota stačiatikių Uspenskio vienuolynui.
1921 m. vasario 19 d. apleistas vienuolynas perduotas iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Jas iš čia vėliau išvijo sovietų okupacinė valdžia. “Buldozerinio ateizmo laikais čia buvo įvairūs objektai, tarp jų - psichiatrijos ligoninė, M. K. Čiurlionio muziejaus filialas. 1992 m. vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
Čia išlikę virš 100 įvairaus dydžio freskų. Vienuolijos kieme palaidoti ir kunigaikščiai Lvovai. Tarp jų – Rusijos carinio himno autorius.
