Kaune prasidės jubiliejinė – dešimtoji - geriausio metų kūrinio rinkimų paroda.
Tokie geriausio metų kūrinio rinkimai Kaune vyksta kasmet, nuo 1999 m. Tai pati demokratiškiausia ir kontraversiškiausių vertinimų sulaukianti paroda, kurioje meno kūrėjai bei visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Tradiciškai ši paroda vyksta sausio – vasario mėnesiais, o geriausiųjų apdovanojimai įteikiami vasario 16 d.
Šios parodos tikslas – pažiūrėti, ką menininkai nuveikė per praėjusius metus ir kas, jų manymu, jiems pavyko geriausiai. Čia priimami visų profesionalių menininkų kūriniai. Tai paroda be cenzūros – t. y. be komisijos, atrenkančios darbus, be darbų temos, rūšies ar žanro apribojimų. Vienintelis reikalavimas – rodyti tik praėjusių metų kūrinį. Kūrinys jau gali būti dalyvavęs ir kitose parodose.
Tolimomis tokių renginių ištakomis galima būtų laikyti sovietmečiu vykusias ataskaitines tapybos, skulptūros, grafikos, kitų meno rūšių parodas, kurias rengdavo Lietuvos dailininkų sąjunga. Po Nepriklausomybės paskelbimo kurį laiką buvo vengiama bet kokių sąsąjų su praeitimi. Tačiau įvertinusi teigiamus tokių parodų rezultatus – galimybę pamatyti meno tendencijas, suteikti menininkams ekspozicinę erdvę, pagaliau padaryti šventę kūrėjams bei žiūrovams – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovybė nusprendė rengti ne vienos atskiros meno šakos, bet bendrą praėjusių metų geriausio kūrinio parodą. Menininkai savo nuožiūra turi išsirinkti geriausią kūrinį, kurį parodoje vertina lankytojai bei speciali menotyrininkų komisija.
Pastaraisiais metais parodose dalyvauja per 100 įvairiausio pobūdžio menininkų, o vertinančių lankytojų skaičius svyruoja nuo pusšimčio iki pusantro tūkstančio balsų. Vis dėlto, svyruoja ne tik dalyvių ir lankytojų skaičius, bet ir kokybinė dalyvių struktūra. Parodos demokratiškumas, šiuo atveju, ir privalumas, ir daug diskusijų sukelianti tema.
Pirmosiose „Geriausio metų kūrinio“ parodose - nors skaičiumi jos ir neatrodo gausios - dalyvaudavo daugiau žinomų, pripažintų Kauno menininkų, ypač skulptorių. Bėgant laikui, kai kurie pripažinti menininkai ima jų vengti. Vieni pasitraukia, gavę pirmuosius apdovanojimus, kiti, ypač skulptoriai, teigia, kad kurti nedidelio formato skulptūras, pritaikytas uždaroms erdvėms yra „per didelė prabanga“, o tekstilininkams aktualesne tampa prestižinė, Kaune vykstanti, tekstilės bieanalė. Dar kitus, matyt, atbaido cenzūros nebuvimo suviliotų „paribio“ menininkų dalyvavimas, kuriems „Geriausio metų kūrinio“ paroda dažnai ir yra vienintelis rimtesnis pasirodymas parodiniame gyvenime.
Be to, pagal parodos taisykles geriausiu gali būti išrinktas tik vienas kūrinys. Komisija taip pat išrenka tik po vieną laureatą iš skirtingų meno sričių. Todėl dalyvaujantiems dėl titulų dažnai tenka nusivilti, o didžiausia parodos teikiama nauda yra pats dalyvavimas – proga parodyti savo darbą ir palyginti jį kitų menininkų kūrybos kontekste.
Šis aspektas ypač aktualus jauniems, pradedantiems menininkams. Geriausio kūrinio parodoje jau ne kartą buvo atrasti ir įvertinti nauji perspektyvūs debiutantai1. Tokių debiutantų nėra daug, tačiau išdrįsusieji pasirodyti kartu su senbuviais dažnai nenusileidžia profesionalumu. Paskutinėje parodoje, nors oficialaus įvertinimo ir negavo, tačiau lankytojų ir menotyrininkų dėmesį atkreipė ekspresyvus jauno menininko Sauliaus Dzindziliausko ciklas „Casino“. „Kita pusė“.
Išlieka ir saujelė ištikimų profesionalių parodos „senbuvių“ – skulptoriai Algimantas Šlapikas, Kęstutis Lanauskas, Vytautas Umbrasas, Juozas Ruzgas, tapytojai Pranas Griušys, Vytautas Tamoliūnas, Aušra Barzdukaitė – Vaitkūnienė, Elena Balsiukaitė, Alvydas Bulaka, Ausma Bankauskaitė, grafikas Egidijus Rudinskas, kiti tapytojai Gintautas Vaičys, Antanas Obcarskas, atnešantys nebūtinai tik tapybos kūrinius, bet ir fotografijas, objektus, video. Aktyvūs „Geriausio metų kūrinio“ dalyviai yra akvarelininkai. Beveik kasmet sutinkami Emilijos Jaudegytės, Česlovo Banio, Elmos Šturmaitės, Valentino Varno darbai.
Nepaisant to, kad geriausio kūrinio parodos demokratiškumas dažnai sulaukia kritikos, tai yra jos išskirtinumas: parodos koncepcija, šiuo atveju, yra jos koncepcijos nebuvimas. Paroda neturi „išrinktuosius“ publikai atrenkančio tarpininko – kuratoriaus. Pristatomi visi norintys, o jau tuomet juos imasi vertinti publika ir profesionali komisija. Suteikdamas progą balsuoti, muziejus daug anksčiau nei televizijos ėmė naudoti žiūrovų balsus. Juk kiekvienam smagu turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ir žinoti, kad ta nuomonė bus įskaičiuota. Tačiau, balsavimas, rinkimai yra tik viena šventinė dalis.
„Geriausio metų kūrinio“ paroda turi platesnę, apžvalginę potekstę: pažiūrėti, kokios tendencijos vyrauja mene, o kadangi ši paroda neturi koncepcijos, menininkams nereikia taikytis prie duotos temos, jie turi galimybę į parodą atnešti tai, kuo gyvena, kaip jų išgyvenimai persikūnija į meno kūrinius.
Paroda veiks: 2009 01 23 – 2009 02 22
