Tai antra pasakojimo apie elementarius, tačiau pagrindinius vairavimo kanonus dalis. Pirmoje dalyje žiedinių lenktynių specialistas Robertas Kupčikas dalijosi savo pastebėjimais, kaip reikėtų sėdėti vairuotojo krėsle, kaip susireguliuoti automobilio sėdynę. Šį kartą sportininkas pasidalys patarimais, kaip derėtų laikyti vairą.
Visų pirma lenktynininkas akcentuoja pagrindinę taisyklę, kad vairą visuomet būtina laikyti abiem rankom - ant vairo rato palikti tik vieną ranką galima tik perjungiant pavaras.
Svarbi yra ir rankų vieta ant vairo rato. Jei įsivaizduotume ant vairo laikrodžio ciferblatą, optimali padėtis kairei rankai būtų ties 9 valandos vieta, o dešinei rankai- ties 15 valandos vieta. Vairą derėtų laikyti ne pirštų galais, o pilnu delnu. Pasukus vairą 45 laipsnių kampu į vieną ar kitą pusę viršuje esanti ranka turėtų būti beveik ištiesta.
Vairas turi gerai „sukibti“ su delnu, todėl bet koks vairo rato slidumas yra pavojingas: jo negalima valyti ar blizginti poliroliais ar automobilio salono valikliais. Jokiu būdu vairo negalima aptraukti jokiais pliušiniais ar kailiniais antdėklais, nes jie itin stipriai trukdo valdyti automobilį. Sportiškų automobilių kūrėjai ne be reikalo vairo ratą aptraukia kibia natūralia oda. Toks vairas tiesiog limpa prie rankų ir užtikrina geresnį vairuotojo ir automobilio ryšį.
Lenktynininkas R. Kupčikas akcentuoja, kad jokiu būdu negalima laikytis už vairo rato. Tai dažna vairuotojų „nuodėmė“, tačiau tai, kad vairas negali būti atramos tašku, yra neginčijama vairavimo meno aksioma. „Nepalinkite ties vairu. Jūsų kūną turi laikyti krėslas ir saugos diržai. O vairas negali būti atramos tašku“- teigė jis.
