„Pašto ženklų kūryba – gana įdomus kūrybos procesas. Pašto ženklo sėkmė labiausiai priklauso nuo racionalaus minties pateikimo“, – įsitikinę grafikai Aušrelė Kalnėnaitė-Ratkevičienė ir Henrikas Ratkevičius ir priduria, kad pašto ženklų kūryboje galioja taisyklė: „Minimalioje erdvėje - maksimum informacijos“.
A. Kalnėnaitė-Ratkevičienė nuo 1993 m., o H. Ratkevičius nuo 1996 m. pasinėrė į filatelijos pasaulį.
„Mūsų darbas filatelijoje prasidėjo gana atsitiktinai. Pradžioje reikėjo dailininko, mokančio piešti žmonių portretus. Ženkliukų konkursai prasidėjo vėliau. Pradėjome ir juose dalyvauti.
Pamažu atsirado suvokimas, kaip kurti pašto ženklą. Mažame kelių centimetrų plotelyje reikia atspindėti istorinio fakto ar temos mintį. Jis turi būti meniškas, turėti elementų, kurie labiausiai patinka kolekcionieriams“, - sako menininkai.
A. Kalnėnaitė-Ratkevičienė (g. 1953) baigė Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija).
Ji dirba estampo, mažosios grafikos, ekslibriso, pašto ženklo, knygų iliustravimo bei apipavidalinimo srityse. Paskutiniu metu daugiausia tapo portretus aliejumi.
H. Ratkevičius (g. 1949) studijų metais draugų ir dėstytojų pakrikštytas „debesų ganytoju‘‘. Dirba tapybos ir grafikos srityse. Grafikoje labiausiai mėgsta oforto techniką, ekslibrisą ir mažąją grafiką. Filatelija užima gana ryškią vietą jo kūryboje. Apipavidalino nemažai knygų ir plakatų.
Ketvirtadienį Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos galerijoje „A“ veiks iki sausio 5 d.
