Mulevičiūtė - vertėjų karalienė, socialistinio darbo didvyrė. Ji moka užsienio kalbą, bet nemoka savos, todėl ji gali versti, bet ne rašyti. Tokių vertėjų - apstu. Dažniausiai jie būna baigę užsienio kalbas arba net ne fiolologiją, bet ne lietuvių kalbą ir literatūrą. Leidyklos atsisako redaktorių, taupo pinigus, o skaitytojai gauna šlamštą. Skaitydamas knygas jau net įprotį įgavau pieštuku taisyti klaidas - kai kurios knygos margos margutėlės.

Straipsnis aiskiai tendencingas. Kur galima susipazinti su italu, ispanu ir katalonu k. ekspertu issamiomis recenzijomis? Kas jais tapo? Jei ju nera - tai paprasciausias susidorojimas su konkurentais.

to ,,čia dar gali..."

Autorius rašė: ,,Ši jauna vertėja, per trejus metus išvertusi 11 knygų", o ne ,,knyga". Skaityti reikia atidžiau.

"Ši jauna vertėja, per trejus metus išvertusi 11 knyga..." - kiek žinau, žodis "knyga" turi būti su nosine... :)))))))

litera alma - vieni is monopolistu, tai ir uzsiimineja babkiu darymu, spjaudani i kokybe.

Verta pasveikinti Lietuvos literaturos verteju sajungos vadovybes demesinguma vertimo menui. Na, tiesiog nesitikejau, kad "Alma litera " leidykla galejo aprobuoti Muleviciutes lygio vertimus. Man regis, anais laikais, kai teko siek tiek vertejauti, tokiu vertimo "cudu" neteko regeti. Man atrodo, kad kai kurie jauni vertejai sia tauria profesija paverte pinigu kalimo konvejeriu.

o sitaip Alma littera reklamuojasi! Uzteko karta uzsisakyti knyga, kai dabar pastoviai gaunu ju katalogus su raginimu toliau uzsisakineti. Lyg nebutu knygynai pilni... Kokia antireklama dabar...

ir tokie "šedevrai" prekyboj???

sunku suvokti...