Vilniuje prasidedančios „Pasaulio muzikos dienos“ Rytų Europoje rengiamos pirmą kartą ir laikomos vienu reikšmingiausių muzikos festivalių.
Nė nenutuokiame, kad tarp valstybių vyksta aštri konkurencinė kova dėl garbės surengti „Pasaulio muzikos dienas“. Panašiai kaip dėl olimpinių žaidynių rengimo, tik apie pastarąsias žino visi, o muzikos reikalai tylesni.
Taškų skaičiumi n
ugalėjusi pirmavusią Graikiją, Lietuva, per 50 kraštų vienijančios Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) sprendimu tapo „Pasaulio muzikos dienų 2008“ rengėja.
Šis reikšmingiausias iš iki šiol Lietuvoje rengtų tarptautinių muzikos festivalių yra pirmasis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europoje. Kaip ir kitąmet į Švediją, taip dabar pas mus suplūs ne tik daugybė muzikos kūrėjų, atlikėjų, bet ir kritikų, TV kultūros kanalų ir leidinių žurnalistų - jų jau užsiregistravo 150.
Lietuvos radijas koncertų įrašų paketą siūlys Europos transliuotojų sąjungai. Tad laukiama didelio festivalio rezonanso mūsų šalyje ir pasaulyje.
Kultūra užsitarnavo pripažinimą
Kaip sakė ISCM Lietuvos skyriaus pirmininkė Rūta Goštautienė, teisė rengti tokio lygio festivalį liudija, kad mūsų šalies kultūros situacija užsienyje yra vertinama. Prestižą „užsidirbo“ tradicinis „Gaidos“ festivalis, kurio organizacinės pajėgos šįsyk susivienijo bendram tikslui.
Pasaulio muzikos dienos vyksta nuo pat Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos įkūrimo 1922 metais. Šalys rengėjos jau kartojasi: antai Vokietija tokią šventę rengė devynis kartus. O Lietuvos įdirbis - tik nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios.
„Reikėjo išugdyti pasitikėjimą mumis“, - sakė R. Goštautienė. Čia labai nusipelnė lietuvių kūrėjai. Kasmet ISCM atrankai, kur sutelktos visų penkių kontinentų muzikų pajėgos, pateikiama 300-400 naujų kūrinių. Iš jų apie 50 pasiūloma atlikti garsiems atlikėjams.
Trijų lietuvių kompozitorių simfoniniai kūriniai jau yra skambėję šioje tarptautinėje erdvėje.
Surėmė pečius
Renginys yra pasaulio iššūkis Lietuvai ir jos iššūkis pasauliui. Reikalavimai dideli, taisyklės griežtos, bet kartu paliktas laisvė, kaip jį surengti. Tam surėmė pečius visos stambiausios Lietuvos muzikos institucijos - festivalių organizatorius „Gaida“, Kompozitorių sąjunga, Nacionalinė filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras.
Didelę dalį finansavimo - per 900 tūkst. litų skyrė „Vilnius - Europos sostinė 2009“. Kiti pinigai - iš Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės. Bendra suma sieks 2 mln. litų.
Beje, kitąmet festivalį rengsiantys švedai žada surinkti per 2 mln. eurų. Bet R. Goštautienė įsitikinusi, kad svarbiausia ne pinigai, o koncepcijų konkurencija.
Parengė „svajonių programą“
Festivalio „Pasaulio muzikos dienos“ vadovas kompozitorius Remigijus Merkelys teigia, kad parengta tikrai „svajonių programa“. Tokių ryškių atlikėjų sambūrį pamatyti, jų pasiklausyti - rečiausia galimybė.
Festivalis išplečia muzikos ribas, įtraukia teatrą, vizualiuosius menus. Parengta intelektualioji ir edukacinė dalis. Vilniuje per 16 festivalio dienų vyks ne tik koncertai, bet ir teminiai seminarai, diskusijos, kurių dalyviai - kompozitoriai, muzikologai, leidėjai iš daugelio šalių.
Taigi šį penktadienį savotiška muzikos olimpiada pradedama. Sostinės Kongresų rūmuose pasaulio muzikos dienas pradėti suteikta garbė Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui. Jam diriguos Peteris Eotvosas, vengrų kompozitorius ir dirigentas. Jo pavardė dar ne kartą pasirodys festivalio plakatuose.
Po poros dienų jis diriguos ir Vokietijos „Ensemble Modern“. O jo opera „Meilė ir kiti demonai“ pagal Gabrielio Garcia Marquezo romaną nuskambės mūsiškėje scenoje kaip keleto šalių kooprodukcija.
Pirmojo festivalio koncerto programą pagerbs ir pripažintos Europos muzikos asmenybės brito Jonathano Harvay kūrinys, o vėliau dar įvyks festivalio užsakytoji premjera - jo kūrinys unikaliam violončelių oktetui „Conjunto Iberico“ (Olandija-Ispanija).
Ir lietuviški vardai
Pradžios programoje - vilniečio, dabar Belgijoje gyvenančio dirigento ir kompozitoriaus Vykinto Baltako (Bieliausko) pavardė. Gros trimito virtuozas Hasanas Hardenbergeris.
Vienu koncertu pirmasis vakaras neapsiribos. 21.30 val. Energetikos muziejuje - elektroninės muzikos siautimas su ansambliais, pianistais Rūta ir Zbignevu Ibelhaubtais. Tarp kitų skambės ir Gintaro Sodeikos, Ryčio Mažiulio kūriniai.
Su pasaulio muzikos vardais gražiai dera ir lietuviškieji. Tarp atlikėjų - pianistas Petras Geniušas, dirigentas Martynas Staškus, Nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Brevis“, solistai - instrumentininkai ir vokalistai. Skambės 17 lietuvių kompozitorių kūrinių, iš kurių devyni kuriami šio festivalio užsakymu.
Daug vilčių teikiama ir festivalio užsakytam Onutės Narbutaitės kūriniui „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“. Mąstyta plačiai - nuo kameriškumo, modernios elektroakustinės žaismės, audiovizualių instaliacijų, džiazo, iki solidžių filharmoninių koncertų, šiuolaikinės operos ir kitų intriguojančių netikėtumų. Atlikimo meistriškumas, bendravimo su muzikos grandais malonumas - visa tai atsiskleis per artėjančias Pasaulio muzikos dienas.
Birutė Liauškienė
