Kauno rajone, netoli Nemuno ir Neries upių santakos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto, planuojama iki 2010 m. rugsėjo pastatyti Lietuvoje pirmąją piliečiams įperkamų ir energiškai taupių namų parodą, o jos eksponatus bus galima iškart nusipirkti, rašo „Respublika“.
Parodos edukacinę idėją vakar pristatęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad ekspozicijai jau numatyta 17,37 ha teritorija. Čia, iš anksto sutvarkius infrastruktūrą, būtų eksponuojami 37 individualūs namai ir keli 3 aukštų daugiabučiai su mansardomis. Teritorijoje būtų ir keli laikini statiniai, kur parodos lankytojai galėtų konsultuotis su statybininkais, bankų atstovais. Iš toliau atvykusieji galėtų parodos teritorijoje pernakvoti.
Parodoje, vyksiančioje 3 savaites, gali dalyvauti visos šalies statybos bendrovės ir architektai. Pagrindinė sąlyga – būstas turi būti įperkamas ir taupyti energiją. Parodai pasibaigus, ekspozicija išliks ir taps naujuoju gyvenamųjų namų kvartalu. Eksponatų viduje stovės taip pat parduodami baldai ir įranga.
Siūlomų eksponatų projektai, vengiant per didelės architektūrinės įvairovės, bus atrinkti specialios komisijos.
Anot rajono mero A.Makūno, Skandinavijos šalyse tokios parodos organizuojamos jau 38 m. „Šis projektas leistų 70 proc. sutaupyti energijos, o jos gyvenamuosiuose būstuose sunaudojame 4 kartus daugiau nei vakariečiai“, – aiškino meras.
Meras prognozavo, kad ateityje tokias parodas galima statyti visose seniūnijose. Mat Kauno rajonas sparčiai urbanizuojamas. 2006 m. išduoti 778 leidimai statyti gyvenamuosius namus, o šiemet per 9 mėnesius – 700 leidimų.
Algirdas Kaušpėdas
Architektas
Reikia keisti lietuvio santykį su jo būstu. Lietuvių įpročiai neatitinka jų kišenės. Dabar projektuojami apie 200 kvadratinių metrų individualūs namai yra per dideli. Vienam kvadratui sunaudojama 300-500 kilovatvalandžių energijos per metus.
Pakaktų apie 100 kvadratų būsto, kur 1 kv.m sunaudotų per metus tik apie 50 kilovatvalandžių. Vaikas galėtų gyventi ne 15 kv.m, o 8 kv.m kambaryje, o jo tėvai – ne 30, bet 12-15 kv.m kambaryje. Galime taupyti ir atsisakydami reprezentacijos. Fasadas, apmūrytas klinkerio plytomis ir apkaltas lentomis, kainuoja skirtingai. Turėtume artėti prie standartų, tinkančių Lietuvai. Suomiai už savikainą gauna pačius geriausius sprendimus. O Lietuvoje 2006-2007 m. išmesta į rinką masė prastos kokybės būstų.
Norime, kad rungtyniautų ne kainos, bet architektūrinės idėjos.
Olava Strikulienė
