Lietuvos dailės muziejus praneša, kad gegužės 11 d., penktadienį, 16 val. Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma paroda „Tiškevičų rūmų Palangoje statybos projektas. Vokiečių architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841–1924) archyvas“.
Ši ekspozicija pratęsia Lietuvos dailės muziejaus ikonografinį projektą, skirtą Palangos miesto, jo architektūros ir kultūros paveldo istorijai. 2006 m. buvo surengta paroda „Senoji Palanga“, kurioje pirmą kartą rodyta Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija, o šiemet – ypač reikšmingos Palangos gintaro muziejaus rūmų istorijos atodangos.
Paroda atveria nežinomą kurorto istorijos puslapį apie grafų Tiškevičių rezidencijos statybą. Rūmai, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus, ir Palangos istorinis parkas prieš šimtmetį buvo sukurti garsių Europos architektų – prancūzo Eduardo Fransua André (Edouard François André) ir vokiečio Franco Hainricho Švechteno (Franz Heinrich Schwechten). Kraštovaizdžio kūrėjo Andrė veikla yra ištirta ir tinkamai įvertinta, tuo tarpu Švechtenas Lietuvoje yra mažai žinomas. Garsus vokiečių architektas visuotinį pripažinimą pelnė sukūręs Berlyno Anhalto stoties projektą, sakralinės architektūros statinius, o už ypač svarbų Kaizerio Vilhelmo I atminimo bažnyčios projektą jam buvo suteiktas karališkojo architekto titulas ir slaptojo architektūros patarėjo vardas.
Jo sukurti Palangos rūmų projektai buvo dingę ir paieškos ilgai buvo bevaisės. Lietuvos dailės muziejui užmezgus ryšius su Slaptuoju Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvu (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz) Berlyne ir surengus Vilniuje keletą parodų iš archyvo rinkinių, sužinota apie personalinį architekto fondą ir jame saugomą Palangos Tiškevičių rūmų projektą. Rasti 74 brėžiniai ir eskizai, sukurti 1896–1916 m. Pagal aptiktą archyvą pavyko rekonstruoti rūmų architektūrinės vizijos ir jos realizavimo raidą.
Parodos stenduose – pastato fasado ir interjero brėžiniai bei fotografijos, iliustruojančios jau Tiškevičių apgyvendintus rūmus. Dokumentai rodo, kad rūmai buvę aprūpinti tų laikų naujausiais techniniais įrengimais: kanalizacija, karštu ir šaltu vandeniu, centriniu šildymu, virtuve su liftu. Švechteno fondas ne tik atskleidžia rūmų statybos eigą, bet iliustruoja ir neįgyvendintus sumanymus, užfiksuotus ir išlikusius tik architekto planuose. Archyvinė projekto kolekcija liudija, kaip laiko bėgsmas keitė rūmų vaizdą – jame nebėra skulptūrų, žibintų, gėlių vazų bei kitų elementų, kurie sudarė sumanytą bendrą statinio ir jo aplinkos harmoniją.
Surastieji projektai ypač svarbūs rengiant Palangos gintaro muziejaus ir istorinio parko renovavimo projektą, nes jie iliustruoja pirminę autentišką rūmų planavimo sistemą. Tik ką pasirodė LDM metraščio 9-ji knyga, kurioje skaitytojai ras ir lenkų mokslininkės Malgožatos Omilanovskos (Małgorzata Omiłanowska) straipsnį apie Palangos parko ir rūmų projektus bei jų autorius.
