Spalio 17 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje koncertuos Palenkės operos ir filharmonijos choras ir simfoninis orkestras.
Tai vienas Lenkijos pristatymo Lietuvoje renginių, skirtų Liublino unijos 440-osioms metinėms. Koncerte skambės lenkų muzikos istorijos kataloge ryškiai įrašyti kūriniai: Andrzejaus Panufniko „Sinfonia Sacra“ – nepaprastai asmeniškas kompozitoriaus pareiškimas, kuriame slypi religinės, nacionalinės ir net erotinės muzikos potekstės; Zygmunto Stojowskio Siuita Es-dur – vienas įspūdingiausių orkestrinių lenkų vėlyvojo romantizmo kūrinių; bei Karolio Szymanowskio „Stabat Mater“ – unikali nacionalizmo apraiška, lenkų muzikos elementus derinanti su liturginiu tekstu.
1954 m. rytinėje Lenkijoje įkurtas Balstogės simfoninis orkestras 1974 m. įgijo Nacionalinės filharmonijos statusą, o 2005 m. pakeitė pavadinimą į Palenkės operą ir filharmoniją, kuri tapo Europos menų centru Balstogėje, o netrukus turėtų funkcionuoti kaip pirmoji profesionaliai įrengta operos ir simfonijos salė Rytų Lenkijoje. 2006 m. čia įkurtas ir mišrus choras, per keletą metų spėjęs sukaupti įvairialypį repertuarą: nuo baroko meistrų oratorijų, klasicizmo mišių, stambių romantizmo sakralinių veikalų iki šiuolaikinės instrumentinės-vokalinės lenkų muzikos. Šios institucijos generalinis direktorius, orkestro meno vadovas ir veržlus dirigentas Marcinas Nałęcz-Niesiołowskis su simfoniniu orkestru surengė daugybę įsimintinų koncertų Lenkijos didmiesčiuose ir gyvenvietėse, Europos centruose ir provincijose, Tolimuosiuose Rytuose ir Vakaruose.
Marcino Nałęcz-Niesiołowskio diriguojamas simfoninis orkestras atliks beveik 40 metų emigracijoje praleidusio Andrzejaus Panufniko – vieno svarbiausių XX a. Lenkijos kompozitorių, prisidėjusių prie lenkų avangardo formavimo – simfoniją. Ką tik sukurta „Sinfonia Sacra“ 1963 m. prestižiniame tarptautiniame kompozicijos konkurse Monake jam pelnė pirmąjį princo Pierre’o įsteigtą prizą ir greitai tapo dažniausiai atliekama autoriaus partitūra.
Kito programos autoriaus – Zygmunto Stojowskio – likimas susiklostė kiek kitaip, nors emigracijoje jis taip pat praleido apie 40 metų. Sėkmingą kompozitoriaus karjerą pradėjęs dvidešimtmetis kompozitorius niekada nekeitė savo vėlyvojo romantizmo muzikos stiliaus, todėl įsismarkavus XX a. modernizmui Lenkijoje tapo primirštas, nors prieš pat amžių sandūrą jis buvo laikomas pirmuoju lenkų simfonistu, išsiveržusiu iš provincialių, nacionalistinių standartų ir įtaikiusiu į europietišką kultūrinį kontekstą.
Antroje koncerto dalyje skambės Lenkijos autoriteto Karolio Szymanowskio muzika, blyksinti unikaliu lenkų nacionalumu ir bandanti perteikti dalelę „autentiško“ folklorinio primityvumo, gamtiškumo ir naivumo, atsidūrusio liturginės vokalinės-instrumentinės partitūros kontekste. Tenykščių lenkų muzikos tradicijų stoka, išryškėjusi po Chopino eros, paskatino Szymanowskį dairytis po užsienio arealus, tyrinėjant senus europietiškus muzikos papročius. Vokiečių, prancūzų ir rytų Europos manieros prasiskverbė į kompozitoriaus kūrybos evoliuciją, persmelktą daugiaserijinės autoriaus reakcijos, šių stilių komentavimų ir reinterpretacijų. Paskutinį kūrybinį įkvėpimą Szymanowskiui suteikė nacionalinės lenkų muzikos skambesys. Susižavėjęs Tatrų regiono etnomuzika, jos pirmykšte ritmine energija ir natūralia melodika, šiuos bruožus jis ėmė naudoti paskutiniuose savo kūriniuose, tarp jų ir šios programos kompozicijoje „Stabat Mater“, kurią atliks Palenkės operos ir filharmonijos kolektyvai bei trys ryškūs Lenkijos solistai: sopranas Iwona Hossa, mecosopranas Agnieszka Rehlis ir baritonas Adamas Kruszewskis.
Lenkų atlikėjų koncertas Lietuvoje rengiamas bendradarbiaujant Palenkės operai ir filharmonijai, Adomo Mickevičiaus institutui Varšuvoje, Lenkų institutui Vilniuje ir Lietuvos nacionalinei filharmonijai.
