Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla po ilgesnės tylos leidybos fronte gegužės pabaigai pristato dvi naujas poezijos knygas – Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Kornelijaus Platelio „Karstiniai reiškiniai“. Akivaizdu, kad poezijos mylėtojai šį pavasarį palydės ne tik jau prasidėjusiu Poezijos pavasario festivaliu, bet ir galės save palepinti puikių autorių kūryba.
Nei R. Stankevičiaus, nei K. Platelio pristatyti nebereikia, poetai gerai žinomi savo ankstesniais darbais: 2008 m. išėjusi knyga „Laužiu antspaudą“ pelnė R. Stankevičiui Poezijos pavasario laurus, o K. Platelis – Nacionalinės premijos laureatas, skaitytojams dovanojantis jau aštuntą eilėraščių rinkinį.
Naujasis Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių rinkinys savaip tęsia ankstesnįjį, bet išreiškia kitą kūrybinę užduotį – suteikti žodžiui burtažodžio galią. Gebėjimą paveikti, užkalbėti, skverbtis į paslapčių žinojimą. Eilėraščių pavadinimai atskleidžia tris poetinius ciklus, kuriuos autorius savitai supina į vientisą knygos pynę.
Aidas Marčėnas apie naująją knygą:
„Iš penkių Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygų „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ – antroji, kuriai būdingas konceptualumas. Pirmoji tokia – „Laužiu antspaudą“. Jei ši mano, skaitytojo, sąmonėje asocijavosi su gotikine architektūra, gotika, netgi – tas autoriui vargu ar patiktų – su anapusybes adoruojančia gotų subkultūra, tai „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ dvelkteli ankstyvuoju baroku. Pačia gražiausia – bažnytinės sapnų architektūros – prasme. Toks subjektyvus, sąmonę įtraukiantis pojūtis. Nusišypsosiu: slinktis klasicizmo linkme.
Nelygu kokios asmeninės asociacijos kils dalyvausiančiam šiose poetinėse apeigose, objektyviai pabrėžkim štai ką: „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ radosi iš nebeįmanomo tikėjimo poezijos žodžio galia; girdėjau, kad tikėjimas daro stebuklus“.
Kornelijaus Platelio „Karstiniai reiškiniai“ – stengiasi vienyti gyvenimo priešybes ir kartu šypteli: tie protingi bandymai naivūs, visuma vis tiek daugiaspalvė, neatspėjama. Dėl novelinio būsenų konkretumo eilėraščius skaityti tiesiog įdomu. Įdomi ir žanrinė įvairovė – išplėtotos kompozicijos, originalūs ciklai, diskusinė kalba, nemažas pluoštas haiku ir senryu.
Kornelijus Platelis apie naująją knygą:
„Ertmės ir plokštumos: olos, koridoriai, spintos, dėžutės, įsčios, nišos, rūsiai, kapai... ir skeldėjantys senų paveikslų dažai, ledo lytys, grindinio plokštės, kilimėliai, šachamtų lentos šmėkščioja šioje knygoje. Herakleitas sakytų: visa randasi iš ertmių, juda plokštumomis ir į ertmes sugrįžta. Olos rangosi žemėje, sąmonėje, atmintyje. Ar tik jos viena kitos nepratęsia? Ar žemė, sąmonė ir atmintis ne tapačios? Bent jau galų gale nesutampančios? Ar žemė ne tokia pat gyva kaip sąmonė, o ši tokia pat negyva kaip žemė? O atmintis – kas knibžda joje, kol mums tebėra „dabar“?
