Šiais metais įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinta atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esmė paprasta – dalis baudų didėja, tačiau atsiranda galimybė eismo dalyviams, pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą, mokėti perpus mažesnę baudą.
Esminiai pokyčiai
Vairuotojams sugriežtinta atsakomybė už posūkių nerodymą, vairavimą kalbant mobiliuoju telefonu, žmonių vežimo taisyklių pažeidimus, už draudžiamus apsisukimus, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje. Už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi nuo 50 iki 100 litų.
Už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, už stovėjimo taisyklių pažeidimus, kai automobilio statymo vieta paženklinta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, bus baudžiama nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi bauda –nuo 40 iki 80 litų.
Šalyje, kur retas kaimo gyventojas, susiruošęs pas kaimyną, pasiima atšvaitą, gana svarbūs ir pakeitimai vertinant pėsčiųjų pražangas – ėjimą be atšvaito, žibintuvėlio ar šviesą atspindinčios liemenės. Anksčiau už tokį pažeidimą buvo baudžiama nuo 20 iki 40 litų, nuo šių metų skiriama bauda nuo 80 iki 140 litų.
Ir dar viena svarbi detalė – tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, galės savo noru sumokėti baudą, lygią pusei nustatytos minimalios baudos.
Užkertamas kelias kyšininkavimui
Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas dr. Vigilijus Sadauskas minėjo, kad eismo ekspertai dar seniau yra siūlę šalies policijai išbandyti galimybę auklėti nepiktybinius pažeidėjus, skiriant jiems pusės numatyto dydžio piniginę baudą. Tai puiki priemonė kyšininkavimo prevencijai. Toks variantas, pasak eismo eksperto, eliminuoja galimybę ir prašyti kyšio, ir jį siūlyti. Tiesiog nelieka prasmės.
Tokia praktika galės būti taikoma pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems jo padarymo fakto. Tačiau bauda nebus mažinama, jei pažeidėjas prašys protokolą rašantį policijos pareigūną nerašyti administracinio nurodymo, taip pat tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda už padarytą pažeidimą bus didesnė kaip 3000 litų; kai pažeidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti; jei per metus pakartotinai bus padarytas tame pačiame ATPK straipsnyje numatytas pažeidimas arba jei už pažeidimą kaip pagrindinė ar papildoma nuobauda bus numatyta kitos rūšies bauda negu administracinė nuobauda.
Piktnaudžiavimų išnaudojant teisines nišas sumažės ir tais atvejais, kai vairuotojo pažymėjimas vienam ar kitam laikui atsidurs policijos seife. Dabar vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas, visais atvejais bus atimamas vairuotojo pažymėjimas – teismai nebegalės sustabdyti tik tam tikros vairuotojo pažymėjimo kategorijos galiojimo.
Pėstieji tamsiuose keliuose jau išsitraukia atšvaitus
Policijos patruliai pastebi, kad įsigaliojus ATPK pakeitimams, drausmingesni pasidarė užmiesčio keliais vaikščiojantys pėstieji. Pasak policininkų, anksčiau nepadėdavo net ir visokios akcijos, kai atšvaitai buvo dalinami gyventojams – pėstieji kaimuose vaikščiojo kaip ir vaikščioję nesirūpindami savo saugumu. Išaugusios baudos tapo nors ir represyvia, tačiau jau akivaizdžius rezultatus davusia priemone. O tai jau didelis pliusas.
Šviesiu paros metu įvyksta daugiau eismo įvykių su pėsčiaisiais, tačiau tamsiu paros metu šių eismo dalyvių žūsta daugiau. Štai 2009 metais tamsiu paros metu žuvo 90 pėsčiųjų, 435 buvo sužeisti. 2008 metais tamsoje žuvo 121, sužeisti 593 žmonės. Nenuostabu, nes vairuotojas važiuodamas 70 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis šviesomis, tik maždaug prieš dvi sekundes pamato be atšvaitų einantį pėsčiąjį.
Be šaukšto deguto neapsieita
Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas dr. Vigilijus Sadauskas pastebi, kad ruošiant dabar įsigaliojusius ATPK pakeitimus, be gero šaukšto deguto nebuvo apsieita.
„Panašu, kad šiuos pakeitimus specialistai ruošė skubotai. Analizuodamas dabartinę situaciją, pastebėjau keletą kazusų. Man taip pasirodė, kad buvo pasukta paprasčiausiu keliu – tiesiog padidintos pačios mažiausios baudos, o rimtesnės analizės net nebuvo. Pažvelkite, dabar susidaro labai neadekvačios, pagal KET pažeidimo pavojingumą, nuobaudų dydžio žirklės. Iliustruosiu tai konkrečiais pavyzdžiais. Štai dabar pastačius automobilį ant pievelės galima „užsidirbti“ nuo 100 iki 300 litų baudą, tačiau pravažiavus sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui maksimali bauda būtų tik 200 litų. O jei dar nuoširdžiai atgailaujantis pažeidėjas už tai mokėtų tik pusę sumos. Tokių kazusų, kai baudos už pavojų aplinkiniams keliančius pažeidimus yra gerokai mažesnės nei už menkesnes pražangas skiriamos baudos - ne vienas.
Išvada viena – ir vėl pritrūko profesionalumo, ir vėl buvo dirbama skubotai“, – sakė Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas dr. Vigilijus Sadauskas.
Kažkodėl išskirti ir miesto autobusai. Štai, jei miesto autobuso vairuotojas laiku neperjungtų šviesų, jam gresia bauda nuo 300 litų. Tuo tarpu už lenkimą draudžiamoje vietoje vairuotojai gautų tik 100-150 litų. Analogiška bauda būtų ir už tokį grubų pažeidimą, kaip apsisukimas geležinkelio pervažos zonoje. Naujoji baudų tvarka realiai įsigalioja nuo kovo mėnesio, tad atsakingos institucijos dar galėtų ištaisyti tokius skuboto darbo brokus.
Pasak specialistų, dar vienas kazusas yra laikinas. Pasikeitė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, protokolų surašymo ypatumai, bet baudos realiai didės tik nuo kovo. Tai ne tik klaidina, bet sukuria puikiausias sąlygas pareigūnams šiuo metu piktnaudžiauti pasipinigaujant iš žmonių nežinojimo.
Sistema jau veikia, bet baudų dydžiai dar seni
Muzikos akademijos studentas Žygimantas Kaminskas papasakojo apie nesusipratimą įvykusį Kaune. Čia jaunuolis pažeidė stovėjimo taisykles, mokamoje aikštelėje susimokėjęs už trumpesnį stovėjimo laiką.
„Kai atėjau prie automobilio, aikštelės darbuotojas informavo mane apie padarytą pažeidimą, o kai jis pasakė apie man gresiančią baudą, sužinojęs jos dydį net žagtelėjau. Tačiau problemą išsprendėme lietuviškai – iš aikštelės darbuotojo nusipirkau elektroninę stovėjimo apmokėjimo kortelę už 60 litų. Kaune būnu labai retai, tad šio pirkinio man užteks keliems metams“, – pasakojo būsimas kino operatorius Žygimantas Kaminskas. Jaunuolis vėliau nustebo sužinojęs, kad baudos už KET pažeidimus realiai dar nepadidėjo.
„Šiuo metu gali apsigauti dažnas vairuotojas, o policininkai gali ir piktnaudžiauti vardindami dideles baudas. Didinti baudas už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta ne nuo metų pradžios, o praėjus dviems mėnesiams, t.y. nuo kovo 1-osios. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję ATPK pakeitimai apima pasikeitusią administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ypatumus, baudos mažinimo galimybes, tačiau baudos didės tik nuo kovo“, – įspėja teisininkas Mindaugas Svetaka.
Situacija labai įdomi. Pavyzdžiui, pažeidus draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. vis dar taikoma 50–100 Lt bauda, kurią bus galima sumažinti iki pusės minimalios baudos dydžio (t.y. 25 Lt). Tačiau bauda, lygi pusei minimalios baudos, bet ne mažesnė kaip dešimt litų, gali būti skiriama tada, kai administracinis nurodymas surašomas už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos straipsnio sankcijose numatyta ne didesnė kaip 3000 Lt maksimali bauda. Administracinis nurodymas suprantamas kaip į ATP protokolą įrašytas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti sumažintą baudą per 10 darbo dienų nuo ATP protokolo įteikimo dienos arba tam tikrais atvejais nuo ATP protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos.
Tuo tarpu nuo 2011 m. kovo 1 d. už tą patį pažeidimą teks mokėti 100–300 Lt baudą, o pusę minimalios baudos sudarys jau 50 Lt.
