2008 m. atnaujinus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, įvyko tam tikrų pasikeitimų ir istorijos mokymo vidurinio ugdymo pakopoje. Siekdamas užtikrinti parengtos programos veiksmingumą, kuo sėkmingesnį jos įgyvendinimą, gausus autorių kolektyvas kartu su leidykla „Baltos lankos“ nusprendė parengti naują integruotą Lietuvos ir pasaulio istorijos vadovėlių seriją „Raktas“ VII–X klasėms:
N. Asadauskienė, M. Ščavinskas, M. Tamošaitis, Istorijos vadovėlis „Raktas“ VII kl. Integruota Lietuvos ir pasaulio istorija nuo seniausių laikų iki V a. po Kr., I, II d. (išleidimo metai: 2011)
N. Asadauskienė, D. Karvelis, S. Lukšys, M. Ščavinskas, M. Vitkūnas, Istorijos vadovėlis „Raktas“ VIII kl. Integruota Lietuvos ir pasaulio istorija nuo V a. iki XVII a. vidurio, I, II d. (išleidimo metai: 2010)
N. Asadauskienė, R. Butvilaitė, D. Karvelis, S. Lukšys, S. Pivoras, M. Tamošaitis, Istorijos vadovėlis „Raktas“ IX kl. Integruota Lietuvos ir pasaulio istorija nuo XVII a. vidurio iki XX a. pradžios, I, II d. (išleidimo metai: 2010). Vadovėlis įtrauktas į Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių 2009–2010 mokslo metais sąrašą
R. Kraujelis, A. Streikus, M. Tamošaitis, Istorijos vadovėlis „Raktas“ X kl. Integruota Lietuvos ir pasaulio istorija nuo XX a. pirmosios pusės iki šių laikų, I, II d. (išleidimo metai: 2010)
Autoriai mano, kad šios serijos istorijos vadovėliai padės įgyvendinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje mokinių ugdymui keliamus uždavinius.
„Raktas“ – kuo šis pavadinimas susijęs su vadovėlių didaktiniais principais ir struktūra?
Norint, kad mokinys suvoktų sudėtingus istorinius reiškinius, labai svarbu išskirti svarbiausią medžiagą. Kaip žinoma, paprastai moksliniuose tyrimuose skiriami vadinamieji raktiniai žodžiai – tai daugiausia sąvokos ar pavadinimai, atspindintys aptariamų įvykių esmę. Vadovaujantis šia logika ir buvo pasirinktas naujos vadovėlių serijos pavadinimas „Raktas“. Jis mokiniui turėtų padėti atsirinkti svarbiausią medžiagą ir atrakinti vadovėlių autorių užrakintas istorijos kurso, skirto VII–X klasėms, paslaptis. Todėl, be pačiame tekste nurodomų raktinių žodžių – sąvokų, kurie pristatomi kiekvienos temos pradžioje, vadovėliuose pateikiama tik pagrindinė faktinė medžiaga – jos visiškai pakanka išnagrinėti kiekvieną istorijos laikotarpį. Svarbu tai, kad vaizdinė ir kita papildoma medžiaga (pvz., lentelės, diagramos, dokumentų ištraukos, žemėlapiai) yra skaičiais siejama su autoriniu tekstu. Visa tai sudarys darnų vaizdą ir kartu leis išvengti autorinio teksto ir dokumentuose pateikiamos medžiagos kartojimosi. Diferencijuoti klausimai, šaltiniai ir jiems skirtos užduotys reikalaus iš mokinių ne tik žinių, bet ir gebėjimų, ypač IX ir X klasėse. VII–VIII klasių vadovėlių paragrafuose bus pateikiama po du šaltinius ir jiems skirtas užduotis, o IX–X klasių vadovėlių paragrafuose šaltinių padaugės iki keturių. Kiekvienas skyrius prasidės trumpu įvadu ir baigsis apibendrinamojo pobūdžio užduotimis.
Istorijos vadovėliai patrauklūs mokiniams
Vadovėlių medžiagos stengiamasi neapkrauti datomis, smulkmenomis, dėl kurių istorija mokiniams tampa neįdomi. Todėl autoriai daug dėmesio skiria pačiai istorijos įvykių eigai, aiškina, kodėl aprašomi įvykiai atsiranda, kaip jie pakeičia žmoniją, siekia atskleisti medžiagos ryšį su dabartiniu gyvenimu. Todėl po kiekvieno paragrafo pateikiami du klausimai, kurie mokinius turėtų ne tik sudominti, bet ir padėti susieti vadovėlio medžiagą su dabartimi. Tokie klausimai ir užduotys netiesiogiai mokiniams paaiškins, kokia jiems nauda iš vienos ar kitos konkrečios istorijos pamokos. Mokinius turėtų patraukti dažnai temos esmę atspindintys paragrafų pavadinimai, nesudėtingas autorinis tekstas, taip pat originalūs tik šiai vadovėlių serijai piešti piešiniai, nuotraukos iš filmų ir spektaklių apie istorijos įvykius ir istorines asmenybes – tai padės VII–X klasių mokiniams susieti istorijos faktus su jų mėgstamų filmų bei spektaklių siužetais ir herojais, taip istorijos mokymasis jiems taps įdomesnis, pats istorijos mokslas – artimesnis. VII–X klasių mokiniai turės daugiau galimybių pasireikšti atlikdami įvairaus pobūdžio praktines užduotis, esančias ne tik vadovėlyje, bet ir pratybų sąsiuviniuose. Užduotys reikalaus ne tik žinių, bet ir gebėjimų (pvz., išsakyti savo nuomonę, mąstyti).
Kuo šie vadovėliai (be to, kad bus parengti pagal atnaujintas Bendrąsias programas) skirsis nuo kitų VII–X klasėms jau išleistų vadovėlių?
Autoriai stengėsi, kad vadovėlių, ypač VII ir VIII klasėms, medžiaga apimtų įvairias aprašomų įvykių gyvenimo sritis, t. y. kasdienį gyvenimą, šeimą, kultūrą. Todėl mokiniai galės susidaryti išsamų vaizdą apie aprašomojo laikotarpio žmonių gyvenimą.
Atnaujintose programose Lietuvos istorijai rekomenduojama skirti apie 40 proc. vadovėlio medžiagos, taigi remiantis šiuo principu serijos „Raktas“ vadovėliuose daug dėmesio bus skiriama Lietuvos istorijos laikotarpiams, kurie iki šiol nebuvo sulaukę bent kiek daugiau dėmesio, – apie Lietuvos gyventojų migraciją XIX–XX a., Mažosios Lietuvos lietuvių požiūrį į lietuvių tautinį atgimimą, Lietuvos gyventojų trėmimus, kolektyvizaciją ir kitus. Be to, vadovėlių autoriai pasaulio istorijos temas stengiasi lituanizuoti, t. y. kur įmanoma atskleisti ryšį su Lietuva.
Vadovėlių autoriai
Kitas serijos „Raktas“ pranašumas – autorių kolektyvas ir jų kompetencija. Autorių kolektyvą sudaro kompetentingi aukštųjų mokyklų dėstytojai – istorijos daktarai, beveik pusė iš jų – istorijos mokytojai, turintys mokytojo eksperto metodinę kvalifikaciją. Jų rašomuose naujuose vadovėliuose pateikiama gana daug naujų faktų, šaltinių, atsispindi naujausi tyrimai.
Kam vadovėliuose bus skiriama daugiausia dėmesio?
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimus, vadovėliuose pateikiama medžiaga skirsis. VII ir VIII klasių daugiausia dėmesio bus skiriama žinioms ir jų perėmimui, o aukštesnių klasių vadovėlių užduotys iš mokinių reikalaus daugiau mąstyti, susidaryti savo nuomonę apie aprašomus įvykius. Todėl ypač IX–X klasių vadovėliuose žinios taps raktu atliekant vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio užduotis. Jos bus diferencijuotos ir tai leis pasiekti kuo geresnį rezultatą mokant ir mokantis istorijos.
Projekto vadovas – Mindaugas Tamošaitis
