Šilutės rajono Macikų gyvenvietėje planuojama statyti istorinį paminklą – 200 x 3,5 x 0,5 m. dydžio specialaus rūdijančio betono sieną.
Ji primins kančias, kurias belgų, amerikiečių, kanadiečių, rusų, vokiečių, lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės patyrė vienintelėje Lietuvoje nacių karo lakūnų belaisvių stovykloje ir sovietmečiu jos vietoje įkurtame GULAGo skyriuje.
„Iš su geležies rūdimis maišyto betono bus išlieta didžiulė, tarsi kraujuojanti „Laisvės“ siena. Prie jos atvykę žmonės turėtų patirti stiprų atskirtumo pojūtį, o pro sienoje padarytus vertikalius plyšius išsiveržę rytiniai saulės spinduliai reikš viltį, kurią turėjo čia kalėję žmonės“, - sakė integruotų inžinerinių paslaugų įmonės „Ramboll Lietuva“, rengiančios stovyklos teritorijos tvarkybos darbus, generalinis direktorius Darius Kvedaras.
Apie tai, koks reikšmingas objektas buvo Macikuose, sužinota tik po Nepriklausomybės atgavimo, kai palei buvusios belaisvių stovyklos teritoriją tekanti Šyšos upė paplovė krantą ir atidengė žmogaus griaučius, apraizgytus metalo grandinėmis. Palaikai turėjo belgų karo lakūno atpažinimo ženklus.
Iki to laiko sovietai kruopščiai slėpė šios vietos istoriją: lagerio kapinių teritorijoje ganėsi karvės, pro ją buvo važinėjama traktoriais, buvusių barakų pamatai buvo sunaikinti ir paslėpti po ūkinės paskirties pastatais.
„Tik po Nepriklausomybės atgavimo paaiškėjo, kad šioje maždaug 5 ha teritorijoje žmogaus kaulų galima iškasti beveik bet kur“, - sakė Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Kol ši vieta priklausė Vokietijai ir buvo vadinama šeštąja „Stalag-luft“ (karo lakūnų) stovykla, jos barakai talpino apie 1000 žmonių iš visos antihitlerinės koalicijos pajėgų. Po karo, į Lietuvą įžengus sovietų armijai, stovykla buvo performuota pagal sovietų „GULAGo“ taisykles. Joje buvo kalinami ne tik karo belaisviai, bet ir politiniai kaliniai, rezistentai, žmonės, pasipriešinę primestai santvarkai.
Vėliau, kai karo belaisvių stovykloje neliko, čia nuolat kalėjo apie 3000 sovietų valdžiai neįtikusių politinių kalinių didžiuliuose daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto mediniuose barakuose. Tarp šių politinių kalinių buvo ir moterys bei vaikai – 1952 m. čia kalėjo daugiau kaip 600 vaikų.
Antrojo pasaulinio karo metais Macikai (vok. Matziken) buvo viena didžiausių karo belaisvių stovyklų dabartinės Lietuvos teritorijoje, ji buvo gerai žinoma kaip strateginis objektas. Buvusios karo belaisvių ir visų čia kalėjusių žmonių atminties įprasminimas – pirmas tokio masto projektas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Karo belaisvių stovyklos paskirtis, priešingai nei koncentracijos stovyklų paskirtis, buvo ne žmonių naikinimas, bet jų kalinimas prisilaikant karo teisės.
Dabar planuojamam „Laisvės“ sienos monumentui statyti savivaldybė lėšų ieško pasitelkdama užsienio šalių ambasadų bei aukščiausių valstybės institucijų dėmesį, Šios istorinio paveldo teritorijos sutvarkymo ir projektavimo darbus UAB „Ramboll Lietuva“ vykdys iki 2011-ųjų pabaigos. Jiems lėšų skyrė Užsienio reikalų ministerija ir Šilutės rajono savivaldybės administracija. Su savivaldybės ir jos istorinio kultūrinio paveldo išsaugojimu susirūpinusių darbuotojų pastangomis bus ieškoma papildomo finansavimo išsamiems teritorijos tyrimams ir sutvarkymo darbams.
Kraujuojančios „Laisvės“ sienos projektą „Ramboll Lietuva“ rengia kartu su įmonės „UAB „Processoffice“ architektais, kurie darbus atlieka subrangos pagrindais.
Siena jungs išlikusio karcerio, įtraukto į Kultūros paveldo registrą, pastatą ir Macikų kapines. Į teritorijos tvarkybos darbus įeina paminklinio akcento sukūrimas, Šyšos kranto ties kapinėmis sutvarkymas, tikslių palaidojimų ribų nustatymas ir nužymėjimas, medžių praretinimas, belaisvių stovyklos istorijos ekspozicijos atnaujinimas, erdvės aplink karcerio pastatą sutvarkymas ir kiti darbai. Atliekant tvarkybos darbus bus siekiama kuo labiau išsaugoti natūraliai susiklosčiusį gamtovaizdį ir kapinėse jau esančius simbolinius akcentus.
