Kovo 20 d., penktadienį, 16 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) vyks monografijos „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika“ sutiktuvės.
Keturių autorių monografijoje pirmą kartą išsamiai aptariama 600 metų Arkikatedros bazilikos istorija, architektūra, interjero dailė, liturginiai indai ir paramentai, varpai ir memorialiniai ženklai.
„Tai pirmasis išsamus bei naujausiais tyrimais paremtas leidinys apie Kauno arkikatedrą baziliką. Jis gausiai iliustruotas archyvine ir šiuolaikine vaizdine medžiaga, kurios didžioji dalis publikuojama pirmą kartą“, - teigia viena leidinio autorių dr. Rima Valinčiūtė-Varnė.
Leidinį pristatys autorės prof. dr. Laima Šinkūnaitė, prof. dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, dr. Rima Valinčiūtė-Varnė (VDU Menų fakultetas) ir doc. dr. Vaida Kamuntavičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra), dizaineris-maketuotojas Aurimas Švedas, taip pat prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, recenzentas dr. Vytautas Petrušonis, fortepijonu gros Julija Daugėlaitė ir Viktorija Daugėlaitė. Leidinį sudarė prof. dr. Laima Šinkūnaitė ir dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, išleido VšĮ „Kauno arkivyskupijos muziejus“.
Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika yra viena seniausių ir didžiausių Lietuvos šventovių. Nors bažnyčios steigimo dokumentai nėra išlikę, manoma, kad ją XV a. pirmojo - antrojo dešimtmečio sandūroje įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Pradžioje įsteigta kaip miesto parapijos bažnyčia, ji nuo XVII a. pradžios visą laiką turėjo išskirtinį statusą – buvo Kauno dekanato centru, kolegine kapitula (1775–1781 m.), vėliau Žemaičių vyskupijos (nuo 1864 m.), Kauno arkivyskupijos (nuo 1926 m.) ir metropolijos (nuo 1991 m.) centru. Visa tai liudija apie Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios išskirtinį vaidmenį Lietuvos kultūroje.
