Sausio 26 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras iškilmingai minės teatro dainininko, režisieriaus Rostislavo Andrejevo 100-ąsias gimimo metines.
Kiekvienas laikotarpis teatre turi savo autoritetus, iškilias asmenybes, kurių vardas, kūrybinė veikla išlieka ne tik kolegų atmintyje, bet tampa tradicijos pamatu. Toks menininkas buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininkas ir režisierius Rostislavas Andrejevas.
Maestro, taip jį vadino visi, kuriems nusišypsojo laimė dirbti ir kurti drauge, gimė Kaune, 1907 m. sausio 24 dieną. Talentingas, didelės erudicijos menininkas su Kauno muzikinio teatro trupe dirbo beveik nuo pirmųjų spektaklių. Tragiška mirtis jį ištiko 1967 metų birželio 5 d. Maskvoje. Liko neįgyvendintos svajonės, nepastatyti jau numatyti spektakliai. R.Andrejevo scenos kolegos, dalindamiesi prisiminimais, liudijo apie gražų, lankstų, plataus diapazono dainininko balsą (tenorą), lyrinę artisto prigimtį.
Pasirinkęs profesionalaus dainininko kelią, dainavimo ir aktoriaus meno R. Andrejevas mokėsi Kauno konservatorijoje pas pedagogus Niną Karnavičienę ir italą Oresto Marini. 1937-1939 m. vokalo įgūdžius jis dvejus metus tobulino Paryžiuje, čia baigė konservatoriją.
Grįžęs į Kauną, R.Andrejevas dirbo Valstybės teatre, čia dainavo Alfredo partiją operoje „Traviata“, Lenskio – operoje „Eugenijus Oneginas“. M.Musorgskio operoje „Borisas Godunovas – Grigorijų Otrepjevą (1944), F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“ dainavo Danilą, Grafą Renė operetėje „Grafas Liuksemburgas“, jo scenos partnerė šiose operetėse buvo žavioji Gražina Matulaitytė.
Nuo 1944 m., kai muzikinės komedijos teatras pradėjo veikti savarankiškai, R.Andrejevas tolimesnį savo gyvenimą susiejo su šia trupe. Dainininkas sukūrė apie 30 pagrindinių vaidmenų operose ir operetėse, žavėjo žiūrovus artistiškumu, jausmų polėkiu. Jis gebėjo atskleisti savo personažų emocionalumą, plačią dvasinių išgyvenimų skalę. Ypač dainininkui pavykdavo klasikinio repertuaro personažai: Danila F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, Edvinas ir Radžamis I.Kálmáno operetėse „Silva“ ir „Bajaderė“, Aizenšteinas ir Barinkajus J.Strausso operetėse „Šikšnosparnis“ ir „Čigonų baronas“. Jo scenos partnerės buvo Jadvyga Steckaitė, Valerija Kudabaitė, Jadvyga Garunkštytė, kūrė vaidmenis ir operų spektakliuose - sėkmingai dainavo Alfredo partiją „Traviatoje“, kaimiškomis spalvomis suspindėjo jo Djakas M.Musorgskio operoje „Soročincų mugė“. Tačiau labiausiai melomanus žavėjo Lenskio vaidmuo P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Kolegos pabrėždavo Lenskio personažo dvasinį artumą paties R.Andrejevo asmenybei. Dainininko balsas - lyrinis tenoras – nebuvo galingas, tačiau dainininką R.Andrejevą amžininkai mena kaip itin muzikalų ir subtilų.
Kaip režisierius R.Andrejevas pasižymėjo aukšta menine kultūra, puikiu skoniu, žanro bei stiliaus pajautimu. Kauno muzikiniame teatre R.Andrejevas pastatė 30 spektaklių. Kai grupė solistų baigusių Vilniaus konservatoriją papildė teatro trupę, jo ir dar kelių dainininkų rūpesčiu 1951 m. Muzikinio teatro repertuare atsirado pirmoji opera - G. Verdi „Rigoletas“. Ją pastatęs R.Andrejevas tapo teatro režisieriumi, o nuo 1956 m. – vyriausiuoju režisieriumi. Maestro buvo artistų gerbiamas ir mėgiamas. Jo meninę veiklą aukštai vertino muzikinė visuomenė.
Neišdildomą pėdsaką teatro kūrybinėje raidoje paliko R.Andrejevo režisuotos operos: G.Verdi „Traviata“, „Simonas Bakanegra“, P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, G.Bizet „Perlų žvejai“ (buvo vadinta pavadinimu „Perlų ieškotojai“), G.Puccinio „Madam Baterflai“ (buvo vadinta „Čio-čio-san“) ir „Bohema“, M.Musorgskio „Soročincų mugė“, A.Rubinšteino „Demonas“, Ch.Gounod „Faustas“, pastatytos geriausių realistinių tradicijų dvasia.
Ilgus metus puošė sceną Maestro režisuotos klasikinės operetės: I.Kálmáno „Silva“ ir „Marica“, F.Leharo „Grafas Liuksemburgas“ ir „Linksmoji našlė“, J.Offenbacho „Gražioji Elena“, J.Strausso „Šikšnosparnis“. Sėkmės sulaukė lietuvių kompozitoriaus B.Gorbulskio operetė „Meilė ir skarda“, prisotinta to meto aktualijomis. R.Andrejevas Kauno muzikiniame teatre pastatė ir pirmąjį amerikiečių miuziklą Lietuvoje – F.Loewe „Mano puikioji ledi“.
R.Andrejevas suorganizavo prie teatro studiją, kuri ruošė atlikėjus būtent operetei.
1960 m. R.Andrejevui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Net ir tragiška žūtis R.Andrejevą užklupo besirūpinant teatro reikalais. 1967 m. jis išvyko į Maskvą ir, einantį į Kultūros ministeriją, jį partrenkė visu greičiu iš Kremliaus išlėkusi vyriausybės mašina. Tuo metu jis buvo tik šešiasdešimties...
Po Maestro mirties praėjo ištisas keturiasdešimtmetis, tačiau ir dabar jis gyvas dar išlikusių jo bendražygių atminty, o dainininkai iš kartos į kartą perduoda vieni kitiems apie teatro legendą - stilingų, estetiškų, grakščių įvairaus žanro spektaklių režisierių.
Sausio 26 d. 13 val. ant namo, kuriame gyveno R.Andrejevas (Kaunas, Seinų g. 17 ) bus atidengta memorialinė lenta. Memorialinės lentos atidengimo renginyje dalyvaus Lietuvos kultūros ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, Rostislavo Andrejevo vaikai – kompozitorius, atlikėjas, pedagogas Julius Andrejevas, duktė Ina ir kiti šeimos nariai, taip pat Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovybė ir artistai, kuriems teko kurti vaidmenis R.Andrejevo spektakliuose.
14.30 val. išvyka į Petrašiūnų kapines Kaune ir gėlių padėjimas ant R.Andrejevo kapo.
Teatro fojė veiks paroda, kurioje eksponuojamos nuotraukos iš R.Andrejevo gyvenimo, spektaklių, kuriuose jis sukūrė vaidmenis ir jo pastatyti spektakliai.
Bus pristatytas teatro leidinys, skirtas R.Andrejevo 100-osioms gimimo metinėms (sudarytoja L.Stankevičiūtė), kurio leidybą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.
18 val. prasidės F.Lou miuziklas „Mano puikioji ledi“. Spektaklis skirtas R.Andrejevo atminimui. Būtent miuziklas „Mano puikioji ledi“ buvo pirmasis šio žanro sceninis kūrinys, pastatytas Lietuvoje ir pirmasis jį režisavo Rostislavas Andrejevas.
Prieš spektaklį prisiminimais apie dainininką ir režisierių R.Andrejevą dalinsis teatrologė Daina Klimauskaitė.
