Režisierius G. Varnas teatre „Utopia“ rengia premjerą – pagal vieno garsiausių XX a. Ispanų poetų ir dramaturgų Federico Garcia Lorcos pjesę „Publika“ (El Publico). Pjesė parašyta 1930, bet tik 1976 jos tekstas buvo išspausdintas Londone. Poetui gyvam esant ji nebuvo statyta, ir tik 1972 JAV studentiškas teatras ją pirmą kartą pastato pagal rankraščio kopiją.
Toks paslaptingas „Publikos“ likimas susijęs visų pirma su pjesės turiniu – bene pirmą kartą Ispanijoje (30 metais!) pagrindinė dramos kolizija sukasi apie homoseksualią meilę ir drąsą nusimesti kaukes, būti savimi. Kita vertus, ir pjesės forma buvo visiškai nauja, nesuvokiama, keista, siurrealistinė.
Gintaras Varnas imasi statyti šia pjesę jau nebe pirmą kartą. 1996 Jos eskizas buvo parodytas Atviros Lietuvos fondo surengtame forume‚ „Kaitos taškas“, o premjera – Nacionaliniame dramos teatre 1997 m.
Minint F. G. Lorcos 100-ąsias gimimo metines buvo su suvaidinta „Publika“ bei surengtas specialus F. G. Lorkos poezijos vakaras. G. Varno 1996 m. F. G. Lorcos „Publikos“ pastatyme, kuris teatro kritikų vieningai pripažintas fenomenu – realizuota iki tol buvusi utopinė F. G. Lorcos „teatro po smėliu“ idėja.
Kas paskatino G. Varną po daugiau nei 10 metų grįžti prie jo pačio anksčiau statytos pjesės? Tai noras pateikti visiškai naują versiją.
„Tuomet tai buvo šmaikštus spektaklis apie teatrą ir publiką, (publika sėdėjo ant sukamo rato, kuris sukosi, o aktoriai vaidino aplink – užkulisiuose). Tai buvo mielas avangardistinis žaidimas. Jis neatskleidė giliųjų pjesės temų, arba jomis prabėgo paviršiumi.
Dabar visiškai pasikeitusi situacija valstybėje, visuomenėje ir teatre. „Publikoje“ pagrindinės temos – žmogaus teisė būti savimi, nebijoti savo prigimties – tai gėjų tema, kurią Lorka vysto per meilę. Kita tema – labai susijusi su pirmąja – tai Teatro tema. Čia priešpastatomi du teatro modeliai – oficialusis – pramoginis, kuris nieko neužgauna, nieko nenervina, neįžeidžia, – ir „teatras po smėliu“ – sąžiningas, atviras, provokuojantis, kuris tiek papiktina publiką, kad kyla „revoliucija“.
Lietuva – antra po Rumunijos homofobiskiausia šalis ES. Lietuvoje priimtas Naujas „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos“ įstatymas, kuriuo atvirai paminamos „kitokių“, „netinkamų“ visuomenės narių teisės, o kokios „kaukynes“ vyko Baltic pride eityniu metu! Kokia agresija tryško iš mūsų tautiečių minios! Todėl „Publika“ dabar turėtų būti kaip atsakas valstybiniam idiotizmui ir visuomenės netolerancijai.
Situacija teatre pasikeitusi taip pat katastrofiškai: 1996 m. teatro tema nebuvo išvis aktuali, nes 70 – 80 proc. spektaklių vis tik turėjo kai ką bendro su menu, o komercinis teatras buvo retenybė. Dabar teatre gal tik 10 – 20 proc. meno, o komercija ar pigus miesčioniškas pasilinksminimas baigia okupuoti viską, ypač valstybinius teatrus. Sąžiningo, menui tarnaujančio teatro tema ne tik aktuali, bet tiesiog skaudi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Anoji „Publika“, nežiūrint to, kad buvo puikiai įvertinta kaip šviežio oro gurkšnis, vis tik išėjo per anksti ir liko tik meno faktu be didesnio visuomeninio rezonanso. Revoliucija nekilo. Labai norėčiau, kad dabar kiltų, bent jau žiūrovų galvose ir širdyse“, – sakė režisierius.
Režisierius: Gintaras Varnas
Scenografas: Gintaras Makarevičius
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis
Kostiumų dailininkas: Juozas Statkevičius
Vaidina: Elzė Gudavičiūtė, Gytis Ivanauskas, Sergejus Ivanovas, Mindaugas Jankauskas, Viktorija Kuodytė, Eimutis Kvoščiauskas, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Edmundas Mikulskis, Martynas Nedzinskas, Antanas Obcarskas, Marius Repšys, Arūnas Sakalauskas, Vainius Sodeika, Dovydas Stončius, Ainis Storpirštis, Eglė Špokaitė.
Spektaklio premjera lapkričio 10-11 dienomis, Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
