Lietuvoje retai istorijos apie diskriminaciją dėl religijos atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuos, bet sociologų tyrimai rodo, kad Marijos žemė ne itin tolerantiška kitų tikėjimų atstovams. Nediskriminuojami mūsų šalyje jaučiasi tik katalikai, nes kitų religinių bendruomenių atstovai tkino, kad diskriminacijos dėl religijos Lietuvoje esama.
Nors lietuviai mėgsta sakyti, kad yra tolerantiški kitų tikėjimų atstovams, bet atliktas tyrimas apie tai, kaip vertinami Naujųjų religijų judėjimai (NJR) ir jų narių teisės, parodė, kad prakalbus apie realius darbus ir veiklas, lietuvių tolerancija baigiasi.
Tyrimo duomenimis, krikščioniškos kilmės NRJ nariams respondentų pripažintos teisės pasiskirsto taip: teisę turėti savo leidinius pripažino 33,5 proc. apklaustųjų, viešai skelbti savo pažiūras (per spaudą, radiją, televiziją) – 24 proc., teisę rengti viešas eisenas ir dalinti savo literatūrą viešose vietose pripažįsta tik 17,5 proc. apklaustųjų.
Teisę dirbti pedagogini darbą NJR nariams suteiktų vos 16,5 proc., o teisę dirbti nekvalifikuotą darbą suteiktų net 82,3 proc. apklaustųjų.
Krišnaitai diskriminuojami dėl mitybos?
Neseniai Europos žmogaus teisių teismas atmetė lietuvės skundą dėl, neva, patirtos religinės diskriminacijos, mat moteris priklausė religinei bendruomenei – Ošo meditacijos centrui. Dėl to skyrybų metu jos abiejų dukrų globa buvo pavesta tėvui. Su minėtu realiginiu centru susijęs ir dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs įvykis: Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje priverstinai uždaryta ir 52 paras laikyta moteris teisme sugebėjo įrodyti, kad jos laisvė stengiantis „gydyti nuo meditacijų“ buvo apribota neteisėtai.
Kiekviena religija turi išskirtinių bruožų ir tam tikrų priedermių jos išpažinėjams.
„2005 m. gavome krišnaito skundą, kuriame buvo reikalaujama, kad valstybė užtikrintų skirtingų religijų žmonėms galimybę maitintis pagal jų tikėjimo taisykles mokyklose, ligoninėse, kalėjimuose. Svarstant šį skundą mums gelbėjo Teisingumo ministerija ir kitos institucijos. Buvo priimtas sperendimas, kad valstybė nėra pajėgi to užtikrinti, nes gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje kitas religijas išpažįsta apie 16 proc. šalies gyventojų“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja teisės klausimais Danguolė Grigolovičienė.
Pašnekovės teigimu, 2006 m. tarnyba sulaukė skundo dėl diskriminacijos religijos pagrindu, kuris buvo susijęs su planuojamu rodyti filmu. „Buvo ruošiamasi filmo „Popiežiaus miestas“ premjerai ir pasirodė reklama, kurioje vaizduotas tuščias kryžius su užrašu „Išėjau žiūrėti „Popiežiaus miesto“. Ši reklama žeidė kai kurių tikinčiųjų jausmus ir vėliau jos eteryje neliko. Tai vyko prieš pat Kalėdas, kilo didelis nepasitenkinimas, bet vėliau viena iš komercinių televizijų šį filmą vis tik parodė.“ Pašnekovės teigimu, šios reklamos draudimą iniciavo Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba.
Diskriminuojami visi, tik ne katalikai
Kalbėdama apie 2007 m. atliktą gyventojų nuomonės tyrimą, specialistė sakė: „Tyrimas atskleidė labai įdomias tendecijas, kad Lietuvoje jaučiasi diskriminuojami beveik visų religijų atstovai, išskyrus katalikus. Juk visos valstybinės šventės mūsų šalyje yra katalikiškos. Nors šalyje yra nemažai ir kitų tikėjimų atstovų, jie savo valstybinių švenčių neturi. Skundų dėl to nesame gavę, bet turime žinių, kad kai kurie darbdaviai pagal galimybes atsižvelgia į savo darbuotojų interesus ir suteikia laiko atšvęsti religinėms šventėms, tokioms kaip stačiatikių Kalėdos ar Velykos ir kt.“
Pašnekovės teigimu, nemažai diskusijų nuolat kyla dėl tradicinių religijų pripažinimo ir bendruomenių finansavimo. „Pripažintos religinės bndruomenės gauna lėšų iš valstybės biudžeto, o kitos bendruomenės tokio finansavimo neturi, tad stengiasi, gauti šį statusą“, – sakė D. Grigolovičienė.
Įtarimą kelia dorinis ugdymas šalies mokyklose
Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl dorinio ugdymo šalies mokyklose, kuriame buvo teigiama, kad vaikai, kurie nepasirenka tikybos pamokų, laikomi bedieviais. „Rekomendavome Švietimo ministerijai brandos atestatuose nenorodyti, ar buvo lankomos tikybos, ar etikos pamokos, tik pažymėti, kad buvo išklausytas dorinio ugdymo kursas. Žinoma, jei žmogui dėl kitų priežasčių, tarkime noro mokytis kunigų seminarijoje, reikia pažymėjimo apie lankytas tikybos pamokas, tuomet toks pažymėjimas turėtų būti išduodamas“, – sakė D. Grigolovičienė.
Į klausimą, ar lietuviai tolerantiški įvairių religijų atstovams, lyginant su kitų Europos šalių gyventojais, pašnekovė atsakė: „Lietuviai yra gana konservatyvių pažiūrų, nors oficialiai deklaruojama, kad kitų religijų buvimas yra „nieko blogo“, visuomenėje vis tik būna šiokio tokio susiskaldymo“.
Musulmonai diskriminacijos nejaučia
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro imamas Romas Jakubauskas, paklaustas, ar teko girdėti atvejų, kai bendruomenės nariai patyrė diskriminaciją dėl religijos, sakė: „Pasitaiko atvejų, kai paleidžiama kokia nors replika ar panašiai, bet tai anaiptol nėra dažni įvykiai, esame oficiali bendruomenė, tad mūsų ineteresus gina ir įstatymai.“
Pašnekovo teigimu, Lietuvos musulmonų religinė bendruomenė vienija apie 7 tūkst, narių, kai tuo tarpu pasaulyje musulmonų gyvena apie 1,5 milijardo. „Bendraujame su musulmonų bendruomenėmis iš kitų ES šalių. Labiausiai, ko gero, skiriasi skaičiai: Lietuvoje mūsų yra labai nedaug, nors turime gilią istoriją, o kitose šalyse musulmonų skaičius didesnis, bet tradicijos ir kultūra yra kur kas jaunesnės.
Į klausimą, ar lietuviai yra pakantūs kitų tikėjimų atstovams, pašnekovas atsakė: „Mūsų bendra istorija rodo, kad lietuviai yra pakantūs. Juk įvairiausių religinių konfesijų žmonės Lietuvoje gyvena ne dešimt metų, o ištisus šimtmečius. Žinoma, įvairių žmonių, tikinčių visai nepagrįstais, iš kitų išgirstais dalykais, yra dabar ir buvo prieš kelis šimtus metų. Dažnai apie šią religiją rašantys žurnalistai nelabai ką apie ją išmano ir painioja faktus, rašo nepatikrinę infomacijos bei nuolat mintis ištraukia iš konteksto bei pateikia kitaip.“
„Tarp kiekvienos religijos atstovų esama nusikaltėlių ar nedorų žmonių, bet negalima, kad jie mestų šešėlį visai bendruomenei. Labai skaudu, kai painiojamos atskirų musulmoniškų tautų tradicijos, viskas sumaišoma ir apibedrintai pateikiama apie visus musulmonus“, – kalbėjo R. Jakubauskas.
Daugiausiai diskriminuojama dėl lyties
Per 2009-uosius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nagrinėjo 168 diskriminacijos atvejus. Daugiausiai skundų gauta dėl lyties diskriminacijos – 44. Dėl socialinės padėties gauti 25 skundai, dėl amžiaus – 22, negalios – 15, tautybės – 10, etninės priklausomybės –6, seksualinės orientacijos – 4, religijos ir įsitikinimų – 4, kalbos –3.
Danguolės Grigolovičienės teigimu, turima statistika šiek tiek iškreipta, mat prie skundų dėl religinės diskriminacijos sumuojami ir diskriminacijos dėl įsitikinimų atvejai, o tai dažniausiai politikų skundai, kai žmonės skundžiasi, kad juos diskriminuoja darbe dėl priklausymo vienai ar kitai politinei partijai.
