Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vasario 20 dieną, 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose pristato koncertą „Šiandien Maestro Gintaro Rinkevičiaus jubiliejus“.
Renginio režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Penkiasdešimties metų sukaktį švenčiantis vienas garsiausių Lietuvos dirigentų savo gimimo dieną šiame koncerte sutiks drauge su daugiau kaip trisdešimt geriausiųjų draugų ir bendražygių.
Jubiliejiniame koncerte pasirodys ne tik Maestro tėtis Justinas Rinkevičius ir visi Maestro vaikai, bet ir Čiurlionio mokyklos ir Peterburgo konservatorijos bendramoksliai, dainuos Lietuvos operos grandai Irena Milkevičiūtė, Sigutė Stonytė, Vladimiras Prudnikovas, Virgilijus Noreika, gros pianistai Aleksandras Paley, Petras Geniušas, Nijolė Ralytė ir dirigentas Mindaugas Piečaitis, Maestro sveikins ir solo numerį atliks ką tik į Vilnių atvykęs violončelininkas Aleksandras Kniazevas, dainuos Latvijos operos solistai Kristina Gailite ir Samsonas Izjumovas, garsusis Gruzijos tenoras Badri Maisuradzė, diriguos Maestro Saulius Sondeckis, G. Rinkevičiaus mokiniai, latvis Martinš Ozolinš, Martynas Staškus, Algis Lukoševičius ir pats jubiliatas. Koncerte šoks Olga Konošenko. Specialių numerį ruošia niekada idėjų nestokojantys „bohemiečių“ grupės dainininkai.
***
Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Rinkevičius (g. 1960), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1996-2003 m. maestro dirbo Latvijos nacionalinės operos meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu, 2007-2009 m. ėjo pagrindinio kviestinio dirigento pareigas. Dabar Gintaras Rinkevičius yra Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Trijų tarptautinių konkursų laureatas G. Rinkevičius kviečiamas diriguoti žymiems orkestrams, su pasaulinio garso muzikantais yra surengęs pasirodymų prestižinėse koncertų salėse.
G. Rinkevičiaus pasaulinio pripažinimo pradžia – itin sėkmingas pasirodymas Tarptautiniame H. von Karajano dirigentų konkurse 1985 m.: pirmą kartą Lietuvos dirigentas pelnė aukščiausią įvertinimą ir tapo konkurso laureatu. Maestro kūrybinės veiklos nuoseklumas 1997 m. įvertintas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 1997 ir 2000 m. už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai G. Rinkevičiui įteiktas Latvijos Didysis muzikos prizas, maestro yra Norvegijos Karalystės ordino „Už nuopelnus“ (Den KGL Norske Fortjenstorden), Portugalijos ordino „Ordem do Merito Comendador“, Latvijos Trijų žvaigždžių ordino kavalierius, o 1999 m. jis buvo išrinktas Latvijos metų dirigentu. Lietuvos dirigento pasiekimus vainikavo garbingiausias mūsų šalies apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė premija, įteikta 1994 m. 2009 m. maestro apdovanotas ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, kurį jam įteikė LR Prezidentas, tęsdamas kasmetinį Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimą vasario 16 d.
Šiandien G. Rinkevičiaus kūrybinėje biografijoje – solidus žymių pasaulio orkestrų, kuriems maestro dirigavo, sąrašas. Tai Berlyno, Veimaro „Staatskapelle“, Frankfurto prie Oderio, Tamperės, Kopenhagos Tivolio, Sankt Peterburgo filharmonijos, Rusijos nacionalinis ir Rusijos valstybinis, Odensės simfoninis ir kiti orkestrai. Dirigento koncertai surengti garsiausiose koncertų salėse – Kelno filharmonijos, Zalcburgo „Festspielhaus“, Londono „Royal Albert Hall“, „Tampere Hall“, Paryžiaus „Champs Elysées“, Barselonos „Paleo della Musica“, Saragosos koncertų salėje, Maskvos filharmonijoje, P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje ir kitose. Maestro koncertavo visoje Europoje, Taivane, Honkonge, dirigavo tarptautiniuose festivaliuose, tarp kurių – Niono Šveicarijoje, „Estorilio pakrantės“ Portugalijoje, „Varšuvos ruduo“ Lenkijoje, „Europamusicale“ Miunchene, Čičesterio Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Vakarų Prancūzijoje.
Dirigento pasirodymuose dalyvavo pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai V. Urmanavičiūtė-Urmana, S. Larinas, M. Salminenas, B. Maisuradzė, K. Ricciarelli, V. Tretjakovas, J. Bašmetas, P. Donohoe, O. Kaganas, G.Kremeris, D. Geringas, R. Muraro ir kiti. G. Rinkevičius bendradarbiavo su režisieriais F. Zambello, M. Kimele, V. Kairišu, O. Koršunovu, D. Ibelhauptaite, J. Vaitkumi.
Ypatingą vietą G. Rinkevičiaus veikloje užima sceninės muzikos žanrai. Nuo pirmojo operos pastatymo 1987 m. Vengrijos nacionaliniame teatre (W. A. Mozarto „Pagrobimas iš Seralio“) parengta ir įvairių šalių scenose diriguota daugiau kaip dvidešimt operų ir baletų. Maestro yra dirigavęs baletus: P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“, I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ ir kt. Maestro 1988 m. vadovavo A. Žigaitytės-Nekrošienės operos „Mažvydas“ pastatymui Klaipėdos muzikiniame teatre, 1993 m. su Amsterdamo muzikinio teatro trupe pastatė baletą pagal W. A. Mozarto „Requiem“, 1998 m. G. Bizet opera „Karmen“ debiutavo Geteborgo operoje, 2003 m. Kopenhagos Tivolio koncertų salėje surengė koncertinį P. Heise’s „Karalius ir maršalas“ atlikimą, statė operas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2003 m. yra kviečiamas diriguoti operos spektakliams Maskvos Didžiajame teatre (S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“, P. Čaikovskio „Pikų dama“, G. Puccini „Bohema“). Dirigentas 1996–2003 m. buvo pakviestas eiti garbingas Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas (G. Verdi „Nabukas“, „Aida“, „Traviata“, R. Strausso „Salomėja“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, D. Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ ir kt.), 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje vyriausiuoju dirigentu (G. Verdi „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“, G. Puccini „Bohema“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ir kt.). 2006 m. Gintaras Rinkevičius vadovavo operos premjerai – G. Bizet „Karmen“ pastatymui Škotijos operoje.
Šio menininko energija nenutrūkstamai rezonuoja su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veikla. Nuo pat kolektyvo subūrimo 1988 m. maestro yra orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Su LVSO dirigentas parengė didžiąją dalį stulbinančios apimties simfoninės muzikos repertuaro. G. Rinkevičius yra dirigavęs visas L. van Beethoveno, J. Brahmso, G. Mahlerio, D. Šostakovičiaus simfonijas, vadovavo daugeliui premjerų – Lietuvoje pirmą kartą atlikta G. Mahlerio Aštuntoji simfonija, C. Francko oratorija „Palaiminimai“, P. Glasso „Itaipu“, Lietuvos kompozitorių kūrinių premjeros: A. Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiesiems“, F. Bajoro „Dievo avinėlis“, J. Juzeliūno „Žaidimas“ ir kt. su savo vadovaujamu orkestru maestro parengė ir atliko jau daugiau kaip dešimt sceninių veikalų. Po to, kai Vilniaus kongresų rūmuose 2003 m. pirmą kartą įvyko sceninis operos pastatymas – atlikta R. Leoncavallo opera „Pajacai“, maestro G. Rinkevičiaus ir jo vadovaujamo kolektyvo bendradarbiavimą su režisiere D. Ibelhauptaite ir kostiumų dailininku J. Statkevičiumi pratęsė eilė premjerų – tai G. Puccini „Bohema“ (2006), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2007), J. Massenet „Verteris“ (2008), 2008 m. atnaujintas R. Leoncavallo operos „Pajacai“ spektaklis, 2009 m. pradžioje pirmą kartą Lietuvos muzikinėje panoramoje pastatytas miuziklas – S. Sondheimo „Svynis Todas – demonas kirpėjas“.
G. Rinkevičius baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Sankt Peterburgo konservatoriją (1983), Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją (1986). Maestro yra V sąjunginio dirigentų konkurso Maskvoje (1983) nugalėtojas, Tarptautinio konkurso „In memoriam Janos Ferencsik“ Budapešte laureatas (1986, specialus prizas už W. A. Mozarto „Užburtosios fleitos“ fragmento interpretaciją), dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
