Neprilygstama, nuoširdi, kerinčiai graži, žodžio kišenėje neieškanti, apsiginklavusi puikiu humoro jausmu aktorė Meryl Streep sužavėjo praėjusią savaitę pasibaigusio San Sebastijano kino festivalio svečius ir išviliojo į miesto gatves tūkstančius žmonių, rašo „Respublika“.
Kai Lietuvoje filmavęsis ispanų aktorius Eduardo Noriega lyg riteris pritūpė ant dešinio kelio ir nusilenkęs perdavė „Donostia“ apdovanojimą aktorių karalienei, „Kursaal“ rūmus sausakimšai užpildę 1200 laimingieji vieningai atsistojo ir plojo maždaug tris minutes. Dviejų „Oskaro“ premijų laureatė buvo verta tokio šilto, jaudinančio ir draugiško pasveikinimo.
Penki elementai
„O Dieve! Kai Eduardo ir Jonathanas šitaip gyrė mane, stovėdama užkulisiuose maniau, kad jie kalba apie visai kitą moterį. Bet tikrai žinau, kad dabar rojuje esantys ir viską iš aukštybių stebintys mano tėtis su mama sutiktų su kiekvienu žodžiu. Esu sujaudinta. Turėčiau pas jus kada nors sugrįžti, – emocingai dėkojo M.Streep. – Atsiimdama bet kokį apdovanojimą jaučiuosi kalta, nes kiekvieną mano suvaidintą personažą kūrė minia žmonių. Šiuo prizu jūs pagerbėte visus mano kolegas, padovanojusius man tokią nuostabią karjerą. Ačiū jums visiems, kad vis dar nepavargstate nuo manęs, nors taip ilgai esame pažįstami“.
Prieš pat „Donostia“ premijos už gyvenimo ir karjeros nuopelnus įteikimą M.Streep politinį trilerį „Mandžūrijos kandidatas“ režisavęs San Sebastijano kino festivalio komisijos pirmininkas Jonathanas Demme'as išvardijo penkis sėkmingos aktorės karjeros elementus: neprilygstama išvaizda, nuostabus protas, didinga vaizduotė, neįtikėtina drąsa ir didžiulė širdis. Garsusis režisierius teigė, kad dirbdamas su M.Streep jautėsi, tarsi filmuotų dokumentinį filmą, nes niekaip negalėjo nuspėti, ką ji iškrės kitą minutę.
Draugų rekomendacijos
San Sebastijano kino festivalio vadovai keturis kartus mėgino pasikviesti aktorę, bet dėl užimtumo ji vis negalėdavo atvykti. „Mano tvarkaraštis būdavo sudėliotas taip, kad visą vasarą atiduodavau savo vaikams, o rugsėjį jau pradėdavau intensyviai dirbti. Bet kolegos ragino būtinai dalyvauti San Sebastiano kino festivalyje ir minėjo, kad tai pati geriausia vieta pasaulyje. Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad nesitikėjau tokio šilto priėmimo ir skanaus maisto“, – teigė M.Streep, kurią kelionėje į baskų kraštą lydėjo vyras Donas Gummeris. Jų ilgaamžė santuoka trunka jau trisdešimtus metus.
Per nekantriai lauktą spaudos konferenciją salėje neliko nė vienos laisvos vietos. Kritikai, žurnalistai ir gerbėjai su pasimėgavimu stebėjo valandą trukusį mažą spektaklį. Daugelį klausimų ji palydėdavo aktoriniais veiksmais, galvodama atsakymus linksmai juokėsi, demonstravo gerą humoro jausmą ir parodijavo bičiulio Roberto de Niro balso tembrą bei kalbos manieras. „De Niro nuolat man sakė: turi ten nuvažiuoti, tiesiog privalai bent kartą apsilankyti, jie yra neapsakomai svetingi, žino, kaip reikia priiminėti svečius, miestas yra labai gražus, maistas neapsakomai skanus, aš visuomet ten važiuoju, kai tik pakviečia“.
Moterų paradas
Vaikystėje aktorė svajojo dirbti vertėja Jungtinių Tautų būstinėje, jaustis savotiško Babelio bokšto dalimi, sėdėti mažoje būdelėje prie mikrofono ir kurti taiką, kad skirtingomis kalbomis bendraujantys žmonės iš viso pasaulio suprastų vieni kitus. San Sebastijane ji nuoširdžiai džiaugėsi, kad gražiausią svajonę leido išpildyti vaidyba kine. „Mes, aktoriai, esame vertėjai, nes žiūrovų auditorijai perteikiame žmones, egzistavusius šimtą metų prieš mus, gyvenusius labai toli nuo mūsų arba turėjusius dešimtmetį senesnius kūnus. Mes esame žmonės, kurie renka informaciją ir kaupia patirtį, o paskui viską sugrąžina atgal pasauliui“.
Linksmai nusiteikusi M.Streep prisipažino prieš kiekvieną susitikimą su žurnalistais atidžiau peržiūrinti savo nuostabųjį CV norėdama prisiminti svarbiausius filmus, kuriuose vaidino. Šiame įspūdingame sąraše yra vaidmenų, iškovojusių aktorei 14 „Oskaro“ ir 21 „Auksinio gaublio“ nominaciją.
„Visuomet maloniai nustembu išvydusi didingą labai įdomių moterų ir spalvingų asmenybių paradą. Kiekviena iš jų turi savo asmeninę istoriją. Norite sužinoti, kaip randu tokius vaidmenis? Turiu labai gerą agentą!“ – atviravo M.Streep, kuriai maloniausiai prisiminti kartu su Robertu Redfordu Kenijoje filmuotą dramą „Iš Afrikos“. „Tai buvo vienas paskutinių kartų, kai dirbome senamadiškais metodais ir nejautėme spaudimo dėl laiko bei pinigų – to šiais laikais jau
nebeįmanoma įsivaizduoti“.
Ji nepamiršo pašmaikštauti, kad studijų bosams moka daug pinigų, kruvinų pinigų. Bet tuoj pat surimtėjusi išreiškė nuomonę, kad Holivude vis dar yra tinkamų istorijų įvairaus amžiaus žmonėms. „Dauguma mano pažįstamų aktorių dabar neturi kuo skųstis ir gauna pakankamai daug pasiūlymų. Galbūt taip nutinka todėl, kad sprendimus priimantys bosai sensta, pasižiūri į veidrodį ir suvokia, kad solidžią patirtį sukaupę vyresnieji dar turi parako“.
Vaidmenys visiems
Atšventusi 40-metį M.Steep jau buvo pradėjusi svarstyti apie karjeros pabaigą, kalbėjosi su vyru apie tolesnį gyvenimą ir abejojo, ar sugebės išlaikyti brangius apartamentus Niujorke. Bet kiekvienais metais ji sulaukia vis naujų projektų ir dar nenori sustoti. „Mažuliai, aš dar nepadėjau taško ir nebaigiau savo pasirodymo. Manau, dar ilgai girdėsite apie mane“, – pralinksmino „Donostia“ premijos laureatė, išgirdusi provokuojantį klausimą, ar jau yra numačiusi, kam perduos savo karūną.
M.Streep neužsikrauna sau atsakingo prodiuserių darbo ir pati nerašo scenarijų, todėl yra priklausoma nuo kitų kino industrijos dalyvių. „Aš esu mergina, laukianti kvietimo šokti. Niekuomet nedariau strateginių sprendimų ir neplanavau, kokius vaidmenis turėčiau pasirinkti, kad po metų ar dvejų užšokčiau į Olimpo viršūnę ir užsikelčiau honorarus. Kartais renkuosi vaidmenis dėl kvailos priežasties - kad suteikčiau žmonėms džiaugsmo. Manau, nepadariau lemtingų klaidų, kurios pakenktų mano karjerai. Man labai sekasi“.
Amžinai alkana
M.Streep vadina save kino gurmane. Ji yra Amerikos kino meno ir mokslo akademijos narė, todėl per metus gauna mažiausiai 300 DVD. Nors naujausius filmus aktorė mieliau žiūrėtų kino teatre, tam tiesiog nelieka laiko ir tenka organizuoti seansus namuose. „Nepraleidžiu nė vieno filmo, nes kiekviename iš jų vaidina bent vienas kolega, su kuriuo anksčiau dirbau. Privalau turėti savo nuomonę, kad turėčiau ką pasakyti, kai susitiksime“.
Daugiau nei 30 metų užtrukusios karjeros varikliu Holivudo legenda įvardijo nesenkantį apetitą. „Nesvarbu, kokią gerą valgiau vakarienę, bet kitą vakarą septintą valandą vėl jaučiuosi alkana ir noriu valgyti. Didžiuojuosi, kad esu aktorė ir tikiu, kad menas šiais laikais yra ypač reikalingas“, – metaforomis kalbėjo M.Streep, kuri iš visų jėgų stengiasi padėti aktorės karjerą pradėjusiai dukrai Mammie Gummer.
Perspektyvos
Kol kas ji nesvarsto galimybės režisuoti filmus, bet ateityje planuoja išbandyti laimę dirbdama kitokį darbą. „Jeigu paklaustumėte mano režisierių, jie vieningai atsakytų, kad jau esu režisavusi daug filmų.
Bet puikiai suprantu, kad režisūra yra 20 valandų per parą trunkantis darbas. Kol kas negaliu skirti tiek daug laiko. Jauniausiai dukrai sukako 17 m. Kai ją galutinai išgrūsiu iš namų, gal ir pamėginsiu", – sakė keturis vaikus užauginusi mama. „Vis dažniau pagalvoju, kad turėčiau daugiau filmuotis Europoje ir išsiaiškinti kino mokyklų skirtumus. Esu dirbusi tik Anglijoje, bet Anglija juk nėra Europa“.
Visiems pageidaujantiems su M.Streep artimiau susipažinti ji primygtinai siūlo žiūrėti kuo daugiau filmų. „Aktoriaus darbas yra panašus – įkūnyti personažą, kad žiūrovas tavimi patikėtų. Visi turi sau priimtinus metodus, o aš stengiuosi įdėti į vaidmenį visą save. Jei mano herojei skauda, siaubingai išgyvenu. Jei ji jaučiasi laiminga, šokinėju iš džiaugsmo. Mes juk visi vaidiname, esame šiek tiek panašūs ir turime kitų žmonių charakterio bruožų. Tik patys to nežinome“.
Edvinas Pukšta
