L. Mikalauskas muzikinio projekto „Triumfo arka“ finale nuskynė nugalėtojo laurus. Anot jo, laimėjimas džiugina, bet svarbiausia buvo pats procesas.
Daugiau nei tris mėnesius trukusiame Lietuvos televizijos auksinio balso konkurse „Triumfo arka“ laimėjote finalinėje kovoje. Kaip jaučiatės laimėjęs šiame muzikiniame projekte?
Žinoma, džiaugiuosi, bet esu toks žmogus, kuriam patinka siekti tikslo ir svarbiausia yra pats procesas. Dirbi, darai, ruošiesi, stengiesi, o paskui – vėl kažkas nauja.
Man patinka ruošti vaidmenį, mąstyti, kaip jį pateikti, kaip atlikti, ieškoti formų. Pats laimėjimas džiugus, bet svarbiausia – siekti paties tikslo.
Kaip manote, kuo Jūs papirkote publiką?
Manau, kad papirko mano dainavimas ir tokie dalykai kaip sceninis įvaizdis, teatrališkumas, bendravimas su publika, nuoširdumas.
Supratau, kad jei nori laimėti šį konkursą, vien tik dainavimo neužteks – reikia daugiau.
Minėjote, kad norite įtikinti žmones, jog opera tai nėra taip „baisu“, kaip jiems atrodė anksčiau. Kaip manote, ar pavyko tai padaryti?
Manau, kad pavyko, nes buvo labai daug žmonių, kurie skambino ir balsavo. Vadinasi, žmonės žiūrėjo ir jiems patiko.
Finalinėje dvikovoje įveikėte savo Edmundą Seilių. Kas buvo sunkiausia Jums šioje kovoje?
Iš pradžių jaučiau įtampą, bet paskui su Edmundu prieš finalinį pasirodymą pasikalbėjome. Sutarėme, kad svarbiausia yra muzika, dainavimas.
Po šio pokalbio viską kaip ranką nuėmė, ėjau ir dainavau.
Minėjote, kad piniginio prizo likimas suplanuotas. Gal žadate leisti savo įrašus?
Plokštelės leisti dabar tikrai nežadu, nes pats dar negaliu klausyti savo dainavimo. Sunku pačiam klausyti iš šalies, o kai jau galėsiu – tada pagalvosiu ir apie plokštelę. Manau, kad šiuo reikalu rūpinsiuosi ne pats, o kiti žmonės.
Piniginį prizą, manau, investuosiu į savo dainavimą. Noriu dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose, o tai nemažai kainuoja.
Laimėjimas ir bus skirtas mano ateities pasirodymams, balsui tobulinti.
Viename interviu dėkojote savo pedagogėms, kad jų palaikymas padėjo atlaikyti psichologinę įtampą. Kas sukeldavo didžiausią įtampą dalyvaujant projekte?
Morališkai šis konkursas labai sunkus, nes truko ilgai – net tris mėnesius. Reikėdavo nuolat ruoštis. Labai įpareigoja tai, kad nuolat buvau vienas iš lyderių. Jei būčiau buvęs 6 ar 7 vietoje, būtų lengviau.
Pirmosios vietos užkrauna atsakomybę, nesinori nuvilti žiūrovų. Iš tiesų labai norėčiau padėkoti tiems, kurie balsavo už mane. Labai jiems ačiū. Man tai buvo ir yra labai svarbu.
Kokie ateities planai? Ar greitai Lietuvos žiūrovai vėl išvys Liudą Mikalauską televizoriaus ekrane?
Dėl žydrojo ekrano nežinau, tai priklauso ne nuo manęs, o nuo televizijų. Visi, kas norės išgirsti mano dainavimą, gali tiesiog paskambinti į Kauno muzikinį teatrą ir paklausti, kada dainuoja Liudas Mikalauskas.
Taip pat aš atvykstu ir į Vilnių. Tad tie, kurie mane norės išgirsti – tikrai galės.
O dėl kitų planų, jau šiandien [pirmadienį – lrt.lt] išvykstu į Poznanę. Esu ten pakviestas miesto teatre dainuoti naujamečiame koncerte. Dėl tolesnės ateities – planuoju baigti studijas ir dainuoti Lietuvoje, išvykti niekur neketinu.
Agnė Stasiulytė
