Šį penktadienį, spalio 9 d., galerijoje „Vartai“ atidaroma viešais iššūkiais pagarsėjusių šiuolaikinių menininkų – vengro Csaba Nemes ir lietuvio Evaldo Janso – darbų paroda.
Vengrijos menui skirta paroda yra 9-toji „ARTscape“ projekto, pristatančio žymiausius šiuolaikinius menininkus iš buvusių ir Europos kultūros sostinių, dalis.
Pasitelkęs tapybą, piešinį, filmą ir animaciją, C.Nemes mąsto apie visuomenei svarbius dalykus – kolektyvinę ir kultūrinę atmintį, socialistinės praeities liekanas, politinių permainų poveikį eilinių žmonių kasdienybei. Pagrindinė vengrų menininko parodos „The Last House“, sudarytos iš tapybos darbų ir filmo „Softies“, tema – painūs santykiai tarp reprezentacijos ir viešumos, romantiškų masinių medijų klišių ir visuomeninių vaidmenų. Menininko tapyboje skleidžiasi socialinius bei politinius klausimus keliantys Budapešto vaizdai, kuriuose – viešųjų erdvių herojai, vėliavomis nešini demonstrantai.
Csaba Nemes darbas
Csaba Nemes tapyba
E.Jansas pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir Europoje žinomas kaip provokuojančių performansų ir filmų kūrėjas. „Po ilgokos pertraukos autorius sugrįžta prie tapybos – nepamainomos vaizduotės procesų įkūnijimo priemonės, kuri jam leidžia perteikti tai, ko negali vaizdo-garso medijos. Naujosios tapybos raktu tampa mažos trukmės videodarbai iš „Citatų“ serijos, kuriuose kompiuterinė animacija atgaivina Šarūno Saukos paveikslus, o pats fantasmagorijų tapytojas jam atstovaujančio aktoriaus balsu kalba apie tai, kad paveikslai gyvuoja tik suvokėjų dėka“ – sako parodos kuratorė Erika Grigoravičienė. Pasak jos, parodoje eksponuojamas E.Janso drobes ir ekranų vaizdus sieja bendra tema – žodinės ir vaizdinės interpretacijos galia.
E.Janso tapybos medžiaga – ne konkretūs paveikslai, nebe skaitomos knygos ar kasdienės tikrovės patirtys, bet „aukštoji“ ir „žemoji“ vaizdinija bei jos pavidalai. Nuolat migruodami tarp medijuotos produkcijos ir suvokėjų sąmonės, jie keliauja laike, išlieka, persekioja, mainosi, kopuliuojasi, tarsi patys dauginasi ir (įkandin W. J. T. Mitchello) priverčia paklausti – ar jie gyvi, ar tai jie mus renkasi ir ko jie iš mūsų nori.
Bendradarbiaudamas su Vengrų kultūros institutu Estijoje, Vengrijos filmų institutu Magyar Filmunio bei Budapešto trumpametražių filmų festivaliu, lapkričio mėnesį „Kino pavasaris“ parodys penkis vaidybinius filmus ir 2005-2008 m. geriausius trumpametražius vengrų kūrinius.
Károly Makk šedevras „Meilė“ (1971) yra pelnęs net tris Kanų festivalio apdovanojimus. Kitas to paties ražiesieriaus filmas „Ilgas savaitgalis tarp Budos ir Pešto“ – „Meilės“ tęsinys, vėl suvedantis pagrindinius aktorius bei herojus. Vieno žymiausių vengrų režisieriaus Istváno Szábo filmas „Giminaičiai“ pasakoja apie politinę situaciją Vengrijoje ir apie seną vengrišką tradiciją: žmonės ten niekada nebalsuoja už, tačiau visada prieš. Režisieriaus Benedeko Fliegaufo filmas „Dileris“ skirtas stiprių nervų žiūrovams – tai istorija apie narkotikų prekeivio gyvenimą. „Kino pavasario“ vengrų programą užbaigs režisieriaus Árpád Sopstis drama „Apleistieji“, pasakojanti apie žiaurią realybę berniukų namuose, po 1956 –ųjų revoliucijos.
Spalio 18 d. Vengrijos džiazą „ARTscape“ programoje pristatys Grencso Realtime Collective. „Tai tikras delikatesas naujojo džiazo gurmanams, viena unikaliausių Rytų ir centrinės Europos džiazo grupių“, - sako „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys.
Pasak jo, Grencso Realtime Collective kuria novatorišką improvizacinį avangardinį džiazą, kurio spektras aprėpia nuo laisvojo džiazo improvizacijomis apipintų vengrų šlagerių versijų iki Ornette Colemano ar Johno Coltrane puoselėto free skambesio. Šio kolektyvo pagrindas - išradingas improvizatorius, kompozitorius ir pūtikas István Grencsó bei nuolatinis jo bendražygis, eksperimentiniais džiazo bei etninės muzikos junginiais garsėjantis bosistas Róbert Benkő, o aplink šį duetą skirtingose programose buriasi įvairios Vengrijos džiazo asmenybės, tokios kaip dažnas István Grencsó projektų dalyvis olandų trombonininkas Hans van Vliet., kontrabosininkas Ernő Hock bei įstabus būgnininkas Istvan Balo.
Nacionalinės programos „Vilnius – Europos Kultūros sostinė 2009“ projektas „ARTscape“ - tai ilgalaikė tarpdisciplininė programa, pristatanti dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių savičiausius šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovus bei jų kūrinius. Galerijos Vartai, Kino Pavasario bei Vilniaus džiazo festivalio surengtas intensyvus iki 2010 m. truksiantis projektas supažindins lietuvių publiką su pristatomų šalių meninės pasaulėžiūros ypatumais. Trys skirtingos medijos – vizualinis menas, kinas bei muzika nubrėš aiškias dinamiškų kultūrinių procesų diagramas. Programoje bus pristatyti Suomijos, Estijos, Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir Prancūzijos šiuolaikinio meno, džiazo ir kino atstovai.
