Renginių organizavimu užsiimanti viešoji įstaiga „Laimingi žmonės“ pristato naują dviejų dalių komediją „Kitais metais, tuo pačiu laiku“. Spektaklio premjera įvyks kovo 22, 23 d. Vilniaus mažajame teatre ir 27, 28 d. Kauno dramos teatre.
Ne pirmą spektaklį kartu su viešaja įtaiga „Laimingi žmonės“ kuriantis režisierius Arvydas Lebeliūnas atlikti pagrindinius vaidmenis pakvietė aktorių duetą: Aldoną Bendoriūtę ir Aleksą Kazanavičių. Scenografiją spektakliui sukūrė ypatingu estetizmu ir harmoninga švara savo kūryboje išsiskiriantis Artūras Šimonis ir šviesų dailininkas Vladas Šerstoboevas. Kelis dešimtmečius spektaklyje aprėpiančio laikmečio kostiumus aktoriams sukūrė po pertraukos su dviguba jėga į teatro sceną grįžtanti žinoma dizainerė Julija. Jos sukurti išraiškingos stilistikos, subtilių atspalvių kostiumai papildys aktorių kuriamus personažus. Spektaklyje skambės praėjusio amžiaus šeštojo-aštuntojo dešimtmečio populiariosios muzikos kūriniai, kuriuos į visumą sujungė kompozitorius Gintaras Kizevičius. Pjesės autorius – kanadiečių dramaturgas Bernardas Sleidas.
Žmonės sako: gyvenime atsitiktinumų nebūna, viskas dėsninga - kiekvienas veiksmas turi savo pasekmes, už kiekvieną klaidą tenka sumokėti. Mažiau protingi, bet daug laimingesni, nesako nieko – tiesiog gyvena savo gyvenimus, intuityviai rinkdamiesi tarp gėrio ir blogio, klysdami ir klupdami. Ir kartais paaiškėja, kad tie protingesnieji iš tiesų ne ką gudresni: nes žmogiškosios klaidos gali pasirodyti ne tokios jau ir pražūtingos, o „teisingas gyvenimas“ – anaiptol ne toks jau ir gelbstintis.
Pjesės herojai Džeimsas ir Dorisė – jauni, tačiau jau senokai sukūrę šeimas, susilaukę vaikų, gyvenantys ramiai ir saugiai, staiga ima ir pabunda vienoje viešbučio lovoje. Kas juodu į tą lovą suguldė – akimirkos susižavėjimas, nuotykio troškulys ar tiesiog kankinama viešbučio vienišystė, ne taip jau ir svarbu. Daug svarbiau tai, kas vyksta po to... Žinoma, nusidėjėliai, graužiami sąžinės, skubiai atsisveikina – bet prieš tai pusiau juokais susitaria dėl vieno sprendimo, kaip paaiškės laikui bėgant, pakeisiančio visą jų gyvenimą: susitikti dar kartą, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku.
Bernardo Sleido pjesė „Kitais metais, tuo pačiu laiku“ pirmąkart rampų šviesą išvydo 1975 m. Brodvėjuje. Nuo to laiko ji taip ir neapleido scenos – pjesė išvesta į gerą pusšimtį kalbų ir iki šiol statoma visame pasaulyje. Kur jos sėkmės paslaptis? Viskas lyg ir labai paprasta, jokių ypatingų naujovių ar atradimų – tačiau pjesė akivaizdžiai skiriasi nuo įprastinės brodvėjiškos dramaturgijos: iš jos skliste sklinda švelnumas, supratimas ir žmogiškoji atjauta. Kažkas labai jautraus, šilto ir atpažįstamo – kai norisi tuo pačiu metu ir šypsotis, ir švelniai liūdėti, ir pritariamai linkčioti galva: laimingu žmogumi tapti nėra taip jau paprasta. To reikia mokytis, tam reikia daugybės pastangų ir laiko. Kai kuriems – viso gyvenimo.
