Kas jums yra namai? Ką reiškia šis žodis?
Namai man yra mamos žemė. Tą žemę, sodą ji gavo, kai man buvo devyni metai. Ir būtent ne tas namas, kurį pastatė tėvas, o ta žemė, kurią šitiek metų jis dirba, man yra brangi. Taip pat vyro tėvų žemė, kurią jie turi nuo amžių amžinųjų. Turbūt aš esu dar iš tų „nuo žemės“, kuriems atrodo, kad namą pasistatyti galima, o žemės neturi - ir viskas. O namą galima ir būdą pasistatyti, ir palocius, ir trijų ir dešimties ir penkiolikos, ir su bunkeriu ir su kuo nori. Bet tai nebus namai.
Namai yra, kai iš ryto išeini iš to namo, iš sodybos ir girdi, kad tik ką lakštingalos ketvirtą ryto baigė čiulbėti, o tu prisimeni, kad pamiršai į kišenę įsidėti Nomedos Marčėnaitės dovanotą pinigėlį, kuris liko namuose, o tu ošėjai su chalatu be jo! O gegutė tuo momentu kaip tik pradėjo kukuoti (juokiasi). Ir galvoji - nepasisekė, bet stovi, klausai, tyla aplink - va čia yra namai. Nors esu gryna miestietė, bet tikriausiai dėl viso šurmulio aplink, tokie išvažiavimai į gamtą man yra reti ir labai brangūs.
Ar esate namų žmogus? Ar mėgstate būti namuose, suktis prie vyryklės?
Žinote, būdama jauna aš labai mėgdavau linksmus draugus, kompanijas. Mane būdavo labai paprasta pakviesti - būdavo aš tuoj pat pakylu, šoku ir bėgu. Galėdavau taip ir į spektaklį, bet kur. O dabar aš išeinu todėl, kad reikia (juokiasi). Kad ir kaip būtų keista, aš dabar turiu labai nedaug laiko pabūti su savimi, viena. Knygą galiu paskaityti praktiškai tik naktį. Vėl, kaip vaikystėje tapau vyturiu, persirito gyvenimas į kitą pusę, todėl galiu ir ketvirtą ryto atsikelti ir, niekam netrukdydama paskaityti.
O šiaip, tai gyvenimas taip užsuka ir nepastebi, kaip laikas bėga. Tik važiuodama į sodybą pagalvoju, kad va, obelų žydėjimą pražiopsojau, va dabar jazminai žydi...
Ar mėgstate kviesti svečius į savo namus?
Taip, mėgstu. Bet dabar labai apmažėjo kviečiamų į svečius ratas. Vieni išėjo anapilin draugai, kuriuos labai mylėjau ir po šiai dienai myliu ir branginu. O kiti atsisijojo savaime. Atsirado kitų žmonių, bičiulių, su kuriais malonu praleisti laiką. Mėgstu taip pasėdėti, pabūti kartu, bet kad nereikėtų niekur toli eiti - kokioje sodyboje, visi kartu ir dar, kad nereikėtų į mašiną grūstis ir į Vilnių važiuoti - geriausia savoje sodyboje (šypsosi).
Kuo vaišinate savo svečius?
Vaišinu pagal nuotaiką. Mėgstu pavaišinti kumpiu, kelias paras pamarinavus raudoname vyne. Kartais padarau savo firminį kopūstų pyragą. Kartais pamatau kokį sūrio receptą. Paimu kelių rūšių sūrius, juos visus sumaišau, įdedu žirnelių ir kepu orkaitėje. Išeina toks sūrio apkepas - na fantastiškai skanus. Ir labai brangus (juokiasi).
Mėgstu žuvį. Stengiuosi nepirkti parduotuvėje rūkytų dešrų, kumpių - man nebeskanu. Geriau nupirkti šviežią žuvį, kad ir starkio filė. Jį apkepi, atskirai apkepi svogūniukus, paprikas, pomidorus, ir užpili. Tada apšlakstai baltu vynu ir trupučiuką patroškini - ach, kaip skanu!
Receptus nusižiūrite iš žurnalų?
Ne, čia aš pati sugalvojau. Anksčiau viską sumesdavau į indą - ir starkį nekeptą, ir visas daržoves, aliejų, prieskonius - vynu užpildavau ir šaudavau į orkaitę. Skanu būdavo, bet orkaitėje jis išeina išviręs. Bet kartą neturėjau orkaitės, pabandžiau troškinti ant elektrinės plytelės viršaus. Ir visai netyčia atradau, kad taip dar skaniau (juokiasi)!
Serialo „Namai, kur širdis“ pristatymas Fotodiena.lt/Fotodiena.lt
