Prisidėdamas prie Tarptautinio judėjimo už Pasaulinę Kultūros dieną su Taikos vėliavos simboliu, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus balandžio 15–ąją iškels Taikos vėliavą.
Solidarizuodamasis su kitomis Pabaltijo šalių kultūros, mokslo, meno ir švietimo įstaigomis, muziejus siekia pabrėžti Taikos kultūros svarbą šiandieniniame gyvenime.
Kultūra persmelkia kiekvieną gyvenimo reiškinį - pradedant minčių, jausmų, kalbos, bendravimo raiška ir baigiant materialinių kultūros vertybių saugojimu ir puoselėjimu, o taika yra labai reikalinga šių dienų pasaulyje – ji būtina tiek širdyse, tiek santykiuose tarp tautų, religijų, kultūrų ir valstybių. Taikos kultūra yra išsigelbėjimas šiame sunkiame laikmetyje.
Šiemet visa pažangi žmonija mini Hagos Konvencijos 55-ąsias metines. Hagos Konvencijos pagrindą sudaro Rericho Paktas – sutartis dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu, kurią 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone (JAV), prezidento Ruzvelto kabinete pasirašė dvidešimt viena Amerikos žemyno valstybė. Šio pakto simboliu buvo pasirinkta Taikos vėliava – trys raudoni skrituliai, apjuosti apskritimu baltame fone. Toks simbolis nuo seno randamas įvairiose kultūrose bei religijose ir turi ne vieną prasmę, įtvirtinančią amžinas žmonijos vertybes: meilę, grožį, išmintį; meną, mokslą, religiją kultūros žiede; Švenčiausiąją Trejybę ir pan.
Šį, vieną humaniškiausių paktų, mūsų šalies šviesuomenė stengėsi ratifikuoti jau 1935–1937 metais. Dėl Rericho Pakto buvo paskelbti visuomenės Memorandumai: 1936 m. – Lietuvoje, 1937 m. - trijose Baltijos šalyse. Pastarasis buvo įteiktas Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, vykusiam 1937 metais Kaune, bet atsakymo į jį tada nebuvo gauta. Nors daugelyje šalių buvo priimtos rezoliucijos Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone ratifikuota sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai pritaikyta nebuvo.
Rericho Pakto aktualumas buvo suvoktas ir šių dienų Lietuvoje. Ir ne tik dėl susirūpinimo kultūros paveldo apsauga. Susirūpinta nepavydėtina dvasinės kultūros situacija apskritai, t.y. pačios kultūros puoselėjimu, ugdymu, plėtra. Į šį nerimą ėmė reaguoti veiklesnės kultūrinės visuomeninės organizacijos ir judėjimai - taip gimė Kultūros dienos idėja, kuriai įprasminti ir buvo pasirinkta balandžio 15-oji – Rericho Pakto ratifikavimo 1935 metais diena. Keletą metų brandinta, ši idėja buvo įteisinta 2007 m. lapkričio 24 d., kuomet Baltijos Asamblėja priėmė Rezoliuciją dėl Kultūros dienos minėjimo kartu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Šiemet minime Lietuvos vardo tūkstantmetį, tad reikšminga, kad pradedant šiais metais, pritarus LR Seimo pirmininkui p. Arūnui Valinskui ir kultūros ministrui p. Remigijui Vilkaičiui, Kultūros dieną Taikos vėliavą iškeltų visos neabejingos kultūros, mokslo, meno ir švietimo įstaigos.
Prasmingos Kultūros dienos!
