Solomono Guggenheimo fondo taryba Niujorke praėjusių metų gruodį pritarė ir sutiko su Bilbao valdžios prašymu plėsti Ispanijos mieste Bilbao 1997-aisiais atidarytą 24 tūkst. kv. metrų Guggenheimo muziejų.
Ekspertų grupė praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį pristatė fondui svarstyti naujojo Guggenheimo filialo įkūrimo šalia Bilbao esančiame Urdaibajo parke galimybių studiją. Minėtas parkas yra Iberijos pusiasalyje, Baskų regione, ir ypatingas savita gamta (ažuolų ir pušų giraitės, hidrografiniai draustiniai) bei archeologiniu akmens amžiaus bei Viduramžių paveldu.
Kartu šiuo metu vyksta derybos dėl kainos, kurią baskai turės sumokėti už prekinį ženklą bei bendradarbiavimą su pasauliniu Guggenheimo muziejų tinklu. Neoficialiai minimos galimo susitarimo preliminarios sumos svyruoja nuo 60 iki 100 mln. JAV dolerių už artimiausius 20 metų. Dabartinė Bilbao sutartis su S.Guggenheimo fondu baigiasi 2014 metais ir kainavo 20 mln. JAV dolerių. Baskai, kurie patenkinti bendradarbiavimu ir siekia naujos sutarties, pasiruošę primokėti daugiau už tai, kad Guggenheimo muziejus nesutiktų suteikti savo vardo projektui Vilniuje.
Ermitažo-Guggenheimo įkūrimas Vilniuje šiuo metu sustojo ties galimybių studijos tvirtinimu – tai atlikti turi Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tarptautinių ekspertų parengtoje studijoje išdėstyta daugybė ekonominių, politinių, socialinių, kultūrinių muziejaus statybos ir steigimo privalumų: tai – ir didžiuliai atvykstančių turistų srautai, reiškiantys milžiniškas pajamas į valstybės ir savivaldybės biudžetus, ir naujos darbo vietos, ir pasaulinio lygmens parodos Vilniuje ir t.t. Muziejaus Vilniuje projektavimo konkursą laimėjo irakiečių kilmės Londone gyvenanti architektė Zaha Hadid. Lietuvos architektų patriarchu vadinamas Algimantas Nasvytis, beje, lankęsis ir Bilbao muziejuje, tvirtina, kad šios pasaulinio masto architektės projektas Vilniui yra atitinkantis aukščiausius reikalavimus. Kai kurie mūsų šalies politikai yra įsitikinę, kad Vilniuje Bilbao muziejaus sėkmės pakartoti bus neįmanoma. Tuo metu ispanai jau galvoja apie tai, kaip pakartoti nepakartojama. Ir negaili nei jėgų, nei pinigų.
Po to, kai 1997-aisiais Bilbao pastatytas Guggenheimo muziejus, jo sėkmės istoriją imta vadinti „Guggenheimo efektu“: tai reiškia ekonomikos atsigavimą, išėjimą iš socialinės stagnacijos. Sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, sustiprėjo atvykstamasis turizmas, o vyriausybės investicijos atsipirko po septynerių metų.
Pasak Bilbao Guggenheimo muziejaus direktoriaus Juano Ignacio Vidarte, „plečiant muziejų Baskijos mieste Urdaibajuje, siekiama ne tik padidinti parodų plotus, bet ir plėtoti naujus projektus, stiprinti bendradarbiavimą su kitais Guggenheimo muziejais pasaulyje, plėtoti inovatyvią muziejaus koncepciją, kurioje puikiai dera aplinka, menas bei verslas“. Ambicingas ispanų siekį supranta ir S.Guggenheimo fondo vadovybė: „Mes tikime, kad muziejaus plėtra Urdaibajuje pasiūlys lankytojams išskirtines ir nepamirštamas kultūros ir meno patirtis“, - sakė Guggenheimo muziejaus ir fondo vadovas Richardas Armstrongas įtakingam tarptautiniam žurnalui „Artdaily“.
Niujorkas, Venecija, Abu Dabis, Berlynas, Bilbao – kompanija, prie kurios, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, gali prisijungti ir mūsų šalies sostinė.
Daugiau informacijos čia.
