Muzikantai uostamiestyje pasigenda ne tik koncertams tinkamų erdvių, bet ir lankstesnės jų naudojimo tvarkos.
Arba aukštajam menui skirtos scenos brangi nuoma, arba baro muzikos kampelis. Iš šių alternatyvų Klaipėdoje renkasi atlikėjai, kurie nėra nei akademinės muzikos, nei "popso" atstovai, bet norėtų surengti koncertą uostamiesčio publikai.
Įsileidžia be pinigų
Dauguma miesto kultūros įstaigų mielai priglaudžia atlikėjus, norinčius surengti koncertą. Susitarimą supaprastina viena sąlyga - renginys turi būti nemokamas. Komercinius projektus, neįtrauktus į įstaigos repertuarą, į sales linkstama įsileisti tik nuomos pagrindais. Nesvarbu, kad vadinamosios komercijos vos pakanka nuompinigiams sumokėti.
Uostamiesčio muzikos studijos "Grock" vadovo, muzikanto ir muzikos pedagogo Lino Švirino nuomone, Klaipėdoje klostosi situacija, kai kūrybiniams projektams, kurie netinka baro apyvartai didinti, bet ir nepretenduoja į akademinio meno vardą, nebelieka vietos.
"Kaip kitaip galime atrasti kūrybingus žmones, kurių vardai dar nekalba už save, nors jie jau yra praaugę saviveiklos ribas?" - retoriškai klausė muzikantas.
Per kelerius metus spėjęs surengti studijos jaunimo grupių, tiek savo ir bendraminčių pasirodymus kone visose miesto biudžetinių kultūros įstaigų scenose - tikrose ir improvizuotose, jis įsitikino, kad problemų būna nedaug vieninteliu atveju: jeigu siūlomas renginys - nemokamas.
Natūralu, kad tokiu atveju tenka atsisakyti ir pretenzijų į aukšto lygio įgarsinimą, labiausiai projektui tinkamą aplinką ir kitus dalykus, iš kurių ir susideda koncerto atmosfera bei kokybė.
Priešingu atveju tenka pasukti galvą, iš kur gauti pinigų. Pavyzdžiui, už pusantros valandos pasirodymą Klaipėdos koncertų salėje (KKS) - nūdien moderniausioje ir patraukliausioje uostamiesčio renginių erdvėje - jo organizatoriams reikia susimokėti apie 2000 litų, įskaitant trumpai repeticijai ir aparatūros derinimui skirtą laiką.
"Komerciniams renginiams tokios sumos gal ir įkandamos, tačiau kameriniams, į kuriuos pretenduoja ir dainuojamoji poezija, tai nepakeliama našta", - sakė L. Švirinas.
Muzikantą nustebino ir tai, kad norint rengti savo koncertą šioje įstaigoje, prekiauti savo paruoštais bilietais tiesiog kasoje, o ne per elektroninę apskaitos ir prekybos sistemą nesą įmanoma.
Atbaidė kaina
Naudojimosi KKS koncertine erdve įkainis pasirodė per didelis ir gitaristui Eugenijui Jonavičiui. Tad džiazo kvartetas "Sirens", kuriame jis groja drauge su trimis šveicarų muzikantais Roman Glaser, Herbie Kopf ir Tony Renold, žiemą viešėdamas Lietuvoje teturėjo vieną klubinį pasirodymą uostamiestyje - vakarą "Kurpiuose".
Muzikantai taip pat svečiavosi Palangos muzikos klube "Ramybė", o Šiauliuose surengė net du pasirodymus - filharmonijoje bei universitetinėje gimnazijoje.
E. Jonavičius pasakojo pasidomėjęs galimybe surengti koncertą KKS. Tačiau brangi nuoma džiazmenus atbaidė, o įtraukti renginį į pačios salės repertuarą, šitaip aplenkiant komercinį bendradarbiavimą, buvo jau per vėlu - grafikai sudaromi pusmečiams.
Už renginį Šiaulių filharmonijos salėje, kurioje telpa 250 klausytojų, muzikantams teko atsiskaityti vadovaujantis kur kas kuklesniu įkainiu - apie 200 litų už valandą. Tiesa, ir aplinka ten nė nedvelkia modernumu.
"KKS darbui neturiu jokių priekaištų, - sakė E. Jonavičius. - Tačiau įkainiai galėtų būti ir mažesni. Žinoma, proto ribose, kad neprastėtų renginių salėje lygis, kuriam iš dalies įtakos turi ir solidi nuomos kaina."
Be to, pokalbininko nuomone, kultūros įstaigos galėtų atsižvelgti ir į organizacinius dalykus. "Kalbant apie džiazo koncertus, nemažai tokių sumanymų gimsta spontaniškai. Tik pasaulinio lygio grandai sudaro grafiką metams į priekį", - sakė muzikantas.
E. Jonavičiaus nuomone, Klaipėdoje trūksta koncertams tinkamų modernių erdvių. "Manau, situacija pasikeistų suremontavus Žvejų rūmus, išsprendus miesto teatrų bėdas. Tuomet KKS galėtų likti vien akademinės muzikos ir džiazo oaze", - svarstė gitaristas.
Koncertų salė - prestižo vieta
KKS direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitorė Loreta Narvilaitė-Budriūnienė sakė, kad salės veikla numato aukšto lygio profesionaliojo scenos meno plėtotę.
Tai įrašyta ir įstaigos nuostatuose, patvirtintuose miesto Tarybos. Pastaroji yra patvirtinusi ir minėtuosius paslaugų įkainius. Taigi taikyti lengvatas ar kitaip spekuliuoti priskirtomis galimybėmis - ne salės administracijos valioje.
"Nuo pat pradžių siekėme, kad KKS būtų kokybės ir prestižo vieta. Aišku, už nuomininkų renginius tiesiogiai atsakingi nesame, tačiau ir čia paisome veiklos pagrindų", - teigė pokalbininkė.
Pradžioje, kai salė tik pradėjo veiklą, kalbėta apie itin griežtus reikalavimus nuomininkams. Ilgainiui nusistovėjus praktikai, jie tapo savaime suprantami kone visiems renginių organizatoriams. Pavyzdžiui, propaguodama gyvo garso muzikavimą, salė neįsileidžia fonograminių koncertų.
Kai kurie reikalavimai susiję su techninėmis salės ypatybėmis, tarkim, teatrai čia gali rodyti tik tuos spektaklius, kurių dekoracijos yra mobilios, lengvai transformuojamos.
O ar daug klaipėdiečių muzikų siūlo savo programas įtraukti į pačios salės organizuojamų renginių repertuarą? L. Narvilaitė-Budriūnienė teigė, kad tokių entuziastų sulaukiama nedaug - po 1-2 siūlymus per metus. "Daugiausia siūlymų pateikia vilniečiai ir užsienio muzikantai", - konstatavo direktoriaus pavaduotoja.
Gaivins "žvejukus"
"Mieste yra ir daugiau savivaldybės kultūros įstaigų, kuriose galima organizuoti renginius. Žinoma, kiekviena iš jų - Etnokultūros centras, Kultūrų komunikacijų centras, Žvejų rūmai, Savivaldybės viešoji biblioteka turi savo veiklos specifiką", - akcentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.
Pokalbininkės teigimu, KKS Klaipėdos regione atlieka Nacionalinės filharmonijos funkciją. Taigi siūlymai padaryti jos "formatą" universalesnį būtų kiek per drąsūs.
G. Giedraitytė pritaria, kad aukšto lygio koncertinių erdvių deficitą kompensuotų kai kurių esamų salių atnaujinimas. Kol kas bene vienintelė populiariojo žanro renginiams tinkama salė mieste yra kultūros centre Žvejų rūmuose, kurių oficiali veiklos kryptis - rūpinimasis mėgėjų menu.
Didžiojoje salėje vienu metu renginį stebėti gali 1100 žiūrovų. Beje, jos nuomos kaina - tokia pat, kaip ir KKS - 500 litų per valandą. Ištikimiausias nuomininkas - bendrovė "Makroconcert", į Klaipėdą dažniausiai vežanti Rusijos popmuzikos atlikėjus. Mažoji rūmų salė kainuoja pigiau, bet ir skirta vos 100 žmonių.
Jau keleri metai Žvejų rūmų modernizacija numatyta miesto strateginiuose planuose, tačiau kol kas lėšų šiam projektui neatsiranda. Kita vertus, rūmus kasmet tenka paremontuoti.
Anot G. Giedraitytės, nutarta nebelaukti, kol rūmams nusišypsos fortūna ir drauge atsisakyti trumpalaikio poveikio smulkių investicijų. Šiuo metu įstaigos direktorius ir Kultūros skyriaus vedėja rengia planą, kuriame bus numatyta, kokia būtų pastato modernizacijos eiga, trukmė ir lėšų poreikis. Atgavinti pastatą tikimasi per porą metų.
Gali siūlyti korekcijas
G. Giedraitytės teigimu, Savivaldybės įstaigų veiklos nuostatai ir paslaugų įkainiai nėra nepajudinami dalykai, tad miestelėnai, turintys minčių, kaip juos pakoreguoti, gali išsakyti savo pasiūlymus miesto Tarybai.
Kita vertus, Kultūros skyriaus vedėja akcentavo, kad įkainiai nėra iš piršto laužti - jie parengti atsižvelgiant į eksploatacijos sąnaudas. Vienas reikalas yra salė be jokios įrangos, kitas - specializuotos įstaigos erdvė su atitinkama garso ir šviesos technika. Koncertų dieną salę reikia šildyti, renginiui reikalinga elektra, žiūrovai naudojasi tualetu.
Pokalbininkės teigimu, kalbant apie bilietų prekybą, abi savivaldybės įstaigos - Žvejų rūmai ir KKS - yra sudariusios sutartis su bendrove "Bilietai LT". Tik po ilgų derybų Žvejų rūmai užmezgė bendradarbiavimą ir su kita bilietų platintoja - "Tiketa".
G. Giedraitytės teigimu, prekiauti bilietais Koncertų salėje renginio organizatoriai gali, tačiau tam reikalingas jų paskirtas kasininkas. "Bilietai LT", derėdamiesi dėl bendradarbiavimo su KKS, padarė įstaigai nemažų nuolaidų. Įsipareigojimai neleidžia apkrauti kasininkų papildomais darbais, be to, į elektroninę sistemą neįtrauktų bilietų prekyba apsunkintų inkasacijos procedūras", - teigė Kultūros skyriaus vedėja.
Valerija LEBEDEVA
