Prabėgus pirmai „Kino pavasario“ savaitei, festivalio rengėjai džiaugiasi, kad žiūrovai įvertino lietuviškam temperamentui ne itin artimus filmus: „Pastebime, kad daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukė filmai: „Virtuvė sielai“, „Išėjusieji“, „Meilutė“. Ypač maloniai nustebino, kad lietuviai noriai rinkosi filmą „Moteris be pianino“ – ispanišką subtilaus humoro, lėto tempo filmą. Kino mėgėjai gerai įvertino ir belgų juodojo humoro komediją „Nelaimėliai“,” – teigė “Kino pavasario” atstovė Rita Stanelytė.
Šiemet Lietuvos žiūrovai noriai stebi festivalyje pristatomus dokumentinius filmus. „Kino pavasario“ dokumentinių filmų programa „Aktualioji dokumentika“ sudaryta iš keletos labai stiprių – tiek dėl savo temos, tiek dėl meninės raiškos filmų. “Kuomet buvo rodomi dokumentiniai filmai „Įlanka“, „Raudonoji koplyčia“, „Žvaigždžių liga“, „Mūsų viešas gyvenimas“ ir kt. salės buvo pilnos. Tai džiugina, nes parodo „Kino pavasario“ žiūrovų norą ne tik pramogai, bet ir žinių siekimui, susidomėjimą aktualiomis pasaulinėmis problemomis,” – pasakojo R. Stanelytė
Nesuspėję pamatyti įspūdingiausių festivalio filmų – turi dar vieną savaitę. Pasak organizatorių, antroji savaitė yra skiriama konkursinei programai: “Į Vilnių jau atvyko pirmieji žiuri nariai, savaitės pradžioje atvyksta ir konkursinėje programoje dalyvaujančių filmų atstovai. Taigi, laukia intensyvus darbas, kurį vainikuos balandžio 2-ąją įvyksianti uždarymo ir apdovanojimų ceremonija.”
Tarp svečių, atvykstančių į „Kino pavasarį“ antrąją festivalio savaitę, bus ir festivalio sumanytojas Frederic Jugeau, praėjusių metų konkursinės programos nugalėtojas režisierius iš Bulgarijos Stefan Komandarev.
Pirmos savaitės žiūrimiausi:
1. Virtuvė sielai (Soul Kitchen)
Filme pasakojama, kaip graikų kilmės vokietis Zinosas Kazantzakis šeimininkauja erdviame sandėlyje įrengtame restorane. Maistas čia labai neskanus. Tačiau linksmų plaučių vyrukas tai kompensuoja sukurdamas šiltą šeiminę atmosferą. Vis dėlto Zinosą persekioja nesėkmės. Jo mylimoji išskrenda dirbti į Šanchajų, o iš kalėjimo paleistas brolis Ilajus visas savo bėdas perkelia po Hamburge įsikūrusio restorano stogu.
2. Išėjusieji (Okuribito / Departures)
Violončele simfoniniame orkestre grojantis Daigo Kobajašis priverstas ieškoti kito darbo. Jo trupė buvo atleista dėl prasto koncertų lankomumo. Muzikantas nebesugeba pragyventi Tokijuje ir su žmona Mika persikelia į vaikystės namus provincijoje. Laikraštyje Daigo aptinka darbo skelbimą. Jis mano, kad siūlomas darbas turizmo kompanijoje. Iš tiesų toji agentūra ruošia savo klientus į visai kitokias keliones. Netrukus Daigo įsitikina turįs talentą išskirtinei profesijai. Tačiau pradėjęs dirbti naujoje vietoje herojus ima vis labiau blaškytis tarp pareigos šeimai ir tikrojo savo pašaukimo.
Tai nuoširdžiai linksmas filmas apie gyvenimą, mirtį ir likimo pasiūlytus iššūkius. Filme skamba kompozitoriaus Jose Hisaishi muzika.
3. Moteris be pianino (La mujer sin piano / Woman Without Piano)
Roza – ištekėjusi moteris, neturinti nei draugų, nei socialaus gyvenimo. Ji atsidavusi šeimai, savimi mažai rūpinasi. Roza mano esanti negraži. Atėjus nakčiai, ji užsideda peruką, užsimauna šiukšlių konteineryje rastus aukštakulnius ir išeina iš namų. Madrido stotyje ji laukia pirmojo autobuso, kuris nuvežtų į bet kurį Europos miestą. Laukimo salėje Roza susipažįsta su lenku Radeku. Jis parodys Rozai naktinį gyvenimą, įtrauks į nepamirštamą nuotykį. Pagrindinį vaidmenį filme atliko viena populiariausių Ispanijos televizijos aktorių Carmen Machi (ji vaidino ir Pedro Almodovaro „Šaltuose apkabinimuose“).
