Voltas Disnėjus (Walt Disney) – pilnas vardas Walter Elias – amerikiečių kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, animatorius, įgarsintojas, verslininkas bei filantropas. Tačiau pasauliui padovanojusio tiek daug džiaugsmo ir gerų emocijų žmogaus charakteris – vienos priešybės ir paradoksai.
Jo demokratija studijoje pasireikšdavo tik tuo, jog visi galėjo į jį kreiptis vardu, o šiaip buvo tikras despotas. Apimtas blogos nuotaikos galėjo atleisti žmogų, pradirbusį su juo dešimtį metų.
V. Disnėjus kur kas labiau mylėjo gyvūnus nei žmones ir to neslėpė.
Savo dienas ir naktis jis leido darbe. Kartą sekmadienį bažnyčioje per mišias išvydęs giedančią psalmes savo dukrą, žmonos jis paklausė: „Kas tas vaikas?”
Mikio gimimas
Voltas Disnėjus mokėsi Kanzaso miesto meno institute, ten sutiko animatorių Jubą Aiverksą (Ub Iwerks). 1923 m. jie kartu išvyko į Niujorką ir ten pradėjo kurti animacinių filmukų serijas apie mažos mergaitės nuotykius („Alisa stebuklų šalyje”). Jie buvo labai populiarūs, tad Disnėjus pradėjo kurti ir naujus personažus.
1928 m. kilus skandalui dėl autorystės teisių, turėjo daug keliauti ir vieną dieną važiuodamas traukiniu pradėjo piešti eskizus naujam kūriniui, kuriame veikė peliukas vardu Mikis. Taip gimė visiškai nauji animaciniai filmukai. Tačiau vargu ar kas tikėjosi, kad Mikis (tiesa, šiandien jis jau gerokai pasikeitęs) taps nacionaliniu Amerios simboliu.
Disnėjus sąžiningai vertino savo, kaip dailininko, gebėjimus. Didysis animatorius puikiai žinojo, kad jo piešimo technika prastesnė nei kitų pas jį dirbusių dailininkų, pavyzdžiui, Jubo Aiverkso. Užtat Disnėjus buvo tikras idėjų generatorius. Jis pateikdavo savo darbuotojams apytikslį eskizą bei smulkų aprašymą to, kaip turėtų atrodyti tas arba kitas personažas. O jau tada šie bandydavo įvykdyti užduotį. Būtent šitaip Aiverksas, vadovaudamasis Volto nurodymais, sukūrė garsųjį Peliuką Mikį.
Tolesni prodiuserio darbai susilaukė milžiniškos sėkmės: vienas jų buvo pirmas spalvotas animacinis filmukas ir pirmas animacijos kūrinys, laimėjęs Oskarą, kiti neretai tapdavo populiaresni nei pilnametražiai filmai, kurių pagrindu buvo piešiami. Peliukas Mikis pamažu „apaugo“ draugais (tarp jų peliukė Minnie, ančiukas Donaldas, šuo Plutas ir kt.)
Šlove virtusi rizika
Disnėjus visada buvo kupinas naujų sumanymų. Mintis nufilmuoti pilno metražo animacinį filmą tada daug kam atrodė rizikinga. Tačiau Voltas mėgo ir mokėjo rizikuoti. Kad ekranizuotų pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai”, jam prireikė iš banko pasiimti pusantro milijono paskolą. Nesėkmės atveju jo studijai būtų atėjusi neišvengiama baigtis. Pesimistinių prognozių tikrai netrūko, bet vis dėlto "Snieguolė" sulaukė neįtikimos sėkmės. Aštuonių milijonų pelnas buvo absoliutus rekordas 4-ojo dešimtmečio Amerikos kino pramonėje. Filmas gavo „Oskarą”, ir Disnėjus virto kultine Amerikos kino asmenybe.
Vėliau atsirado „Pinokis“, „Bembis“, „Pelenė“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Mieganti gražuolė“ – visi buvo pilnametražiai, kaip vaidybiniai filmai.
Voltas nebuvo pratęs miegoti ant laurų. Jis mėgo kartoti, kad pinigai jam nėra tikslas, o tik instrumentas, leidžiantis pasiekti rezultatą. Iš tikrųjų jis buvo labiau žmogus, apsėstas mėgstamo darbo, nei verslininkas. Beje, savo dailininkams, iš kurių reikalavo visiško atsidavimo, Disnėjus mokėjo mažiau, nei gaudavo kitų Holivudo studijų specialistai. Ko gero, jis galvojo, kad šiems pakanka džiaugsmo, kurį teikia kūrybinis darbas...
Didelis krūvis ir stresas darbe bei seksualinės problemos 1931 metais Voltui sukėlė rimtą nervinę krizę. Jam pavyko išsikapstyti, tačiau nuo to laiko jį periodiškai apimdavo sunki depresija.
Vaikystės revanšas
Augant W.Disney kompanijos kūrinių populiarumui, 1955 m. Kalifornijoje buvo atidarytas jiems skirtas iki šiol veikiantis teminis Disneilendo parkas (Disneyland). Peliukas Mikis tapo Amerikos nacionaliniu simboliu, kartu su savo draugais iki šiol nepraradęs populiarumo visame pasaulyje.
Disnėjaus šalis - „didžiulis ir jaudinantis vaikystės revanšas”. Iš tikrųjų mažas pusalkanis berniukas, kuris neturėjo nė vieno tikro žaislo, tapo milijonieriumi ir pastatė vienas už kitą didesnius pramogų parkus. Disnėjus nebesulaukė parko Floridoje atidarymo 1971-ųjų sausį. Jis buvo atidarytas praėjus penkeriems metams po didžiojo animatoriaus mirties.
„Gera daryti neįmanomus dalykus” – tai Volto Disnėjaus posakis, virtęs sparnuotaja fraze. Šis žmogus iš tiesų turėjo teisę ją ištarti.
Unikalūs filmai - Vilniuje
Liepos 9 d. (ketvirtadienį) Kino maratone bus galima išvysti du ankstyvuosius Volto Disnėjaus filmus. Šie filmai – didelė retenybė. Lietuvoje niekada iki šiol nerodytose juostose – vienas pirmųjų peliuko Mikio variantų. Tai – pati pradžia visiems taip gerai žinomų Volto Disnėjaus filmų.
„Išprotėjęs lėktuvas“ buvo pirmas komerciškai sėkmingas animacinis filmukas apie peliuką Mikį. Tai buvo pirmas animacinis filmukas, kuriame buvo panaudota judanti kino kamera. Peliukas jame buvo piktas, nors lengvai įsimylintis išdykėlis ir sukčius. Vėliau žiūrovų atsiliepimai parodė, kad toks jis buvo net įdomesnis, nei vėlesniuose filmukuose, nors „Išprotėjęs lėktuvas“ išleidimo metu nepadarė jiems didelio įspūdžio.
„Garlaivis Vilis“ tapo pirmu įgarsintu animaciniu filmuku, kuriame buvo naudojamas sinchronizuotas garsas. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas kaip pirmas pilnai įgarsintas trumpametražis filmas, turėjęs muzikinį garso takelį, dialogus ir garso efektus (tokių filmukų buvo sukurta ir anksčiau, tačiau jie nesusilaukė tokio milžiniško pasisekimo.) Vėliau dėl politinio korektiškumo iš kai kurių filmuko versijų buvo iškirptos scenos, kurias cenzoriai palaikė žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžiais.
