Dvyliktus metus iš eilės Kernavėje, Pajautos slėnyje ir ant slėnio piliakalnių viršūnių atgimsta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Kelias dienas čia gyvenimas verda nebe taip, kaip įprastai – XXI amžiuje. Vykstant festivaliui Kernavės piliakalnių takais vaikšto apsiginklavę riteriai, įsikuria amatininkų miestelis, lokenomis ir vyžomis aprengti laksto vaikai. Į praeitį nusikelti nusprendę festivalio lankytojai čia gali rasti visko: nuo medžio ir molio dirbinių iki unikalių stiklinių karoliukų. Taip pat – paragauti šviežio midaus, vaistažolių arbatos, paskanauti medaus iš korio.
Nors dvyliktojo festivalio dalyviams ir lankytojams nuolat grasino lietus, vis dėlto ir šių metų šventė leido ne vienam tūkstančiui smalsuolių nusikelti į praeitį.
Ant piliakalnių įsikūrė akmens apdirbėjai, rodę, kaip reikėtų apdirbti titnagą bei demonstravę iš jo pagamintus priedus ginklams, rėžtukus, skustukus. Panašūs dirbiniai buvo randami seniausiose lietuvių protėvių kapavietėse. Netrūko apdirbančių geležį kalvių, taip pat – kaulo apdirbėjų.
Smalsuoliai galėjo pamatyti, kaip iš tošių dirbami kibirėliai, o iš molio gimsta keraminiai indai. Daugelis stabčiojo prie odos dirbinių bei įdėmiai stebėjo, kaip dirba odinininkai. Ne vieno susidomėjusio sulaukė ir papuošalus gaminantys juvelyrai, gintaro apdirbėjai.
Ne vienas ilgėliau pastebėjęs amatininkų darbą, nuo palapinės ar būsto, kuriame buvo įsikūrę festivalio dalyviai, nusinešdavo nusipirktą papuošalą, suvenyrą, dirbinį ar bent jau gausybę įspūdžių. Atsirado ir tokių, kurie noriai mokėsi iš amatininkų ir po kurio laiko rankose laikydavo savo pačių pasigamintą dirbinį.
Akimirkos iš gyvosios archeologijos festivalio Kernavėje – nuotraukų galerijoje.
