Kelmėje atidarytą Sergejaus Prokudino-Gorskio parodą specialistai vadina fotografijos istorijos sensacija. Garsus rusų išradėjas ir fotografas keliaudamas po Rusijos platybes daugiau nei dešimt metų fiksavo vaizdus spalvotoje fotografijoje, praneša „Panorama“.
Sergejaus Prokudino-Gorskio ekspediciją po bekraštę Rusiją organizavo pats caras Nikolajus II.
Praėjusio amžiaus pradžioje mokslininkas ir fotografas naudodamas naujausią tuometinę techniką spalvotose fotografijose užfiksavo Vidurinės Azijos, Kaukazo tautas, gamtą.
70 rinktinių nuotraukų iš šios ekspedicijos pirmą kartą atvežtos į Lietuvą ir eksponuojamos Kelmės kultūros centre.
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas sako, kad fotografijos istorijoje spalvotosios fotografijos fenomenas yra sensacija, nors tai sensacijai – šimtas metų.
„Pasaulis apie spalvotą fotografiją plačiau sužinojo apie 30-uosius praėjusio amžiaus metus, o mes turime pavyzdį, kad Rusijoje tai buvo žinoma prieš šimtą metų“, – pasakojo A. Arlauskas.
S. Prokudino-Gorskio archyvą – beveik du tūkstančius stiklinių negatyvų – prieš šešis dešimtmečius įsigijo ir jį saugojo Amerikos Kongreso biblioteka.
Ilgą laiką palikimas nebuvo žinomas plačiajai visuomenei. Tik 2000-aisiais mokslininkai negatyvus nuskaitė ir išvydo iki šiol neregėtus Rusijos vaizdus.
Unikalias fotografijas penkerius metus restauravo specialistai iš Amerikos ir Rusijos. Keliaujanti po pasaulį paroda nuolat papildoma naujų istorinių žinių.
„Vienoje ar kitoje nuotraukoje nustatomos asmenybės. Arokardijos medį nuotraukose pastebėjo Talino universiteto profesoriai ir pamatė, kad net tais laikais jis jau buvo Europoje. Iki tol buvo manyta, kad šis medis kur kas vėliau atkeliavo į Europą“, – prisiminė Kelmės kultūros centro direktorius.
S. Prokudinas-Gorskis yra lankęsis Lietuvoje. Nespalvotose nuotraukose įamžinti Vilniaus ir Kauno vaizdai. Istorikų žiniomis, išradėjas turi ir lietuviškų šaknų.
Fotografas garsėjo chemijos išradimais, buvo neblogas verslininkas, mokslų akademijos narys. Jis mirė sulaukęs 81-erių Prancūzijoje.
Reda Gilytė