Lygiai prieš 90 metų (1920 – taisiais) Kaune įvyko pirmasis nacionalinio operos teatro spektaklis, Giuseppe's Verdi „Traviata“. Paskutinę metų dieną įvykusioje premjeroje dainavo Kipras Petrauskas ir Adelė Galaunienė, o spektakliui dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. Nors nuo tų metų Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tapo didžiausiu operos ir baleto menus puoselėjančiu teatru Lietuvoje, Kaune suvaidintas pirmasis „Traviatos“ spektaklis padėjo tvirtus pamatus tradicijai, kuri Kauno valstybiniame muzikiniame teatre nenustoja gyvuoti iki šių dienų.
„Naujųjų metų išvakarėse rodoma „Traviata“ bene seniausia mūsų teatro tradicija, miesto žiūrovui svarbi kaip meninis reiškinys, tarsi patvirtinantis nekintančias visuomenės dvasines vertybes ir jų svarbą“, – sakė teatro vadovas Benjaminas Želvys pridurdamas, kad Lietuvos Operos 90-metį minės ir Kauno valstybinis muzikinis teatras, kur gruodžio 30-ąją dieną bus rodoma „Traviata“ (dirigentas Julius Geniušas, Violetos partija debiutuos Živilė Lamauskienė, kitas pagrindines partijas dainuos LTV projekto „Triumfo arka“ finalininkas Mindaugas Zimkus ir garsusis Lietuvos baritonas Laimonas Pautienius).
Teatro vadovas B. Želvys priminė, jog Kauno valstybinio muzikinio teatro trupė „Traviatą“ pirmą kartą pastatė 1952 m. gruodžio 31d. Spektaklis buvo statytas keletą kartų iki 2000 – ųjų, kuriuos pasitiko naujai prikeltas dirigento Juliaus Geniušo, režisieriaus Ginto Žilio, dailininkės Virginijos Idzelytės bei choreografės Anželikos Cholinos. Kaip teigė B.Želvys, dabar rodomo spektaklio scenovaizdis pakeitė ilgus metus rodytą Liudo Truikio scenografiją, o režisierius G. Žilys atgaivino paties kompozitoriaus sumanytą operą – melodramą.
Naujajame „Traviatos“ pastatyme atsisakyta gerokai įkyrėjusių meilės istorijos klišių, iš pagrindų reformuoti ankstesnieji operos pastatymų stereotipai, todėl šie pakeitimai „Traviatą“ padarė išties originaliu, kameriniu ir turinčiu savo stilių spektakliu su vyraujančia intymia scenų atmosfera, ryškiais muzikiniais dialogais – kalbėjo teatro vadovas pabrėždamas, kad naujas bei modernus požiūris į šį veikalą privertė koreguoti ir spektaklio laiką – per daug nelaužant tradicijų jau šešioliktą sezoną iš eilės opera rodoma ne paskutinę metų dieną, bet gruodžio 30 –ąją.
„Beje, – atkreipė dėmesį B. Želvys, – šia proga teatro fojė veikia pirmiesiems operos žingsniams Kauno scenoje skirta paroda, kurią rengė K. ir M. Petrauskų muziejaus darbuotoja Kristina Vaitkūnienė ir teatro informacijos ir reklamos vadovė Lina Stankevičiūtė.“
Jubiliejinėje „Traviatoje“ debiutuojanti Živilė Lamauskienė prisipažino, kad kaip ir kiekvienas sopranas, ji seniai svajojo apie Violetos vaidmenį. „Kadangi teatre esu ne naujokė, labai aiškiai žinau kokia bus manoji Violeta – patikino dainininkė, neslėpdama, kad artėjanti premjera ir baugina ir vilioja jau vien todėl, kad maga kuo greičiau pasinerti į savo herojės gyvenimą, kurį taip genialiai sukūrė G. Verdis. „Suvokiu, kad svarbu ne tik teisingai sudainuoti natas. Kur kas svarbiau perteikti emociją, išgyventi jausmą, kuriam neegzistuoja jokios sistemos ir kurio neįmanoma užrašyti jokiomis natomis“, – sakė ji.
Paprašyta prisiminti, kas buvo sunkiausia repetuojant Violetą, dainininkė sakė, kad labiausiai baugino pirmasis susitikimas su kūrybine grupe. „Šiame teatre Violetos vaidmuo man pirmasis tokio stambaus plano, todėl natūralu, kad jaudinausi, ar su statytojais sutarsiu dėl atlikimo niuansų. Bet jau po pirmojo pokalbio su režisieriumi turėjau labai aiškias nuostatas, kaip norėčiau atlikti vieną ar kitą sceną. Nors kaip ir kiekviename kūrybiniame procese, neapsieita be kompromisų, nežiūrint į nieką, šis vaidmuo man ypatingas dar ir todėl, kad dievinu operą. O tai, kad dainuoju istoriniame spektaklyje – ypatinga šventė ir atsakomybė“, – neslėpė Ž. Lamauskienė ir pridūrė, kad be profesionalios ir žmogiškos prof. V.Prudnikovo pagalbos būtų nelengva pasiekti norimo rezultato.
