Kauno Fotografijos galerija rugpjūčio 13 d., 17 val. pristatys Arturo Valiaugos fotoprojektą apie gyvenimą Tarp krantų. Apkeliavęs pagrindinius Baltijos jūros šalių (ir ne tik) meno centrus, autorius šiuos darbus sukūrė 2007 metais ketvirtajai fotografijos meno trienalei „Ars Baltica“, kurie, lygiai po dviejų metų įgavo ir knygos pavidalą.
A. Valiaugos fotografijose vaizduojama Baltijos jūra plaukiojančių keltų ir pakrantės uostų kasdienybė. Čia susikerta įvairių žmonių, keliaujančių įvairiomis kryptimis ir įvairiais tikslais, likimai. Kiekvienoje fotografijoje, kuri savo kompozicija primena kelionės atviruką, pasakojama atskira istorija. Žiūrint į šiuos vaizdus apima neapibrėžtumo, nestabilumo jausmas: kelionė – tai visada galimybė pasitikrinti ir permąstyti savo patirtį. Čia nerasi nuoseklumo ar įprasto dokumentavimo – kaip mini autorius, svarbiausia buvo perteikti subjektyvų patyrimą bei vidines būsenas. Darbuose galima jausti ir stiprią socialinę kritiką, tačiau ji paslėpta po specifine estetika.
Nuo seno keltis per jūrą siejosi su mistiniu veiksmu įveikiant senojo pasaulio ribas. Jūra – tai galimybė ir kliūtis. Dar ne taip seniai Baltijos jūra buvo barjeras, skiriantis Vakarus nuo Rytų. Rytinėje pakrantėje jūros išmesti daiktai su užsienietiškais užrašais jaudino vaizduotę apie didelių galimybių pasaulį Vakaruose. Šiandien keltis per Baltijos jūrą yra kiekvienam pasiekiamas modernaus gyvenimo teikiamas privalumas.
„Žiema, kai šviesos laikas yra trumpas, naktinis kelionių metas sąlygoja nostalgišką nuotraukų atmosferą. Keltas skrodė juodą nakties erdvę, tiek, kiek siekė denio šviesa, galėjau matyti nedideles baltas bangų keteras. Juoda bedugnės skylė – be pradžios ir pabaigos. Eilinį kartą sėdėdamas septinto denio bare ir žiūrėdamas į publiką bei šokančias merginas svarsčiau, kuriai keliaujančiųjų grupei galėčiau priklausyti. Vieni, kuriuos „priveikė“ Rytų krante, palikęs namus ir šeimas keliasi į kitą krantą ieškodami Eldorado. Tai – ne kultūriniai mainai, o paprasčiausia migracija. Kiti, iš Vakarų pusės, ieškantys pramogų už išpardavimo kainą, smagiai leidžia laiką. Tretiems tai natūralus darbo ritmas keturias dienas per savaitę gabenant krovinius. Keltai – jų susitikimo vieta. Istorijos, kurios pasakojamos naktinės jūros viduryje yra tikresnės už patį gyvenimą. Staiga supratau, kad pasiilgau namų“, – pasakoja fotografas.
A. Valiauga gimė 1967 metais, Vilniuje. 1985–1990 mokėsi Vilniaus technologijos technikume, įgijo fototechniko specialybę. 1996 privačių mokomųjų reklaminės fotografijos kursų studijoje Marijos nostalgija klausytojas pas Arūną Bukauską (Niujorkas). 1996–2003 reklamos fotostudijos Marijos nostalgija fotografas. Nuo 2003 laisvas fotografas. Nuo 1992 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Svarbiausi autoriaus darbai: „Natiurmortai“ (1990–1991); „Daiktai“ (1993–1994); „...iš moters dienoraščio“ (1994–1995); „Reklama lyg šaržas“ (1996); „Zonos menas“ (1996); „Švytėjimas“(1997); „Refleksija“ (1998–1999); „Savaitė turi aštuonias dienas“ (1999); „Buvau Stepo troboje, kalbėjomės apie gyvenimą“ (2002). Apdovanojimai: 2002 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę; Grand Prix „Sidabro grynuolis“.
Parodą galerijoje bus galima aplankyti iki š.m. rugsėjo 4 dienos.
