Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, balandžio 23 d. penktadienį, 17 val. duris atvers Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Užsienio dailės muziejaus kolekcijos paroda „Kasdieninis kinų gyvenimas ir šventės Čingų dinastijos metu“.
Parodoje bus eksponuojami savitos stilistikos medžio raižiniai, kuriuose atsispindi įvairios kinų gyvenimo scenos XIX ir XX amžių sandūroje. Ši, pirmą kartą Lietuvoje pasirodysianti ekspozicija, sudaryta iš šimto grafikos lakštų, paimtų iš unikalios ir vienintelės Europoje tokio pobūdžio eksponatus apimančios kolekcijos – „Nacionalinių kinų tradicijų ir papročių enciklopedijos“.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje nežinomo autoriaus ar autorių sudaryta enciklopedija leidžia mums nuodugniai ir vaizdingai pažvelgti į to meto Kinijos būtį ir socialinę aplinką. Albumų, kurie, dėl iliustracijų pobūdžio, vadinami enciklopedijomis, kilmė nėra aiški. Tai įvairius papročius, buities scenas iliustruojantys piešiniai su aprašymais, kurie savo funkcijomis ir atlikimo stiliumi artimi gana gerai ištyrinėtai ir aprašytai Naujųjų metų šventę vaizduojančių medžio raižinių grupei (dar vadinamai nianhua).
Liaudies gyvenimo scenas vaizduojantys raižiniai turi tūkstantmetę istoriją, apimą plačią kinų kultūrinio ir meninio paveldo dalį. Seniausieji žinomi raižiniai – 868 m. Tangų dinastijos (618–907) ir Penkių dinastijų (907–960) laikais sukurti atspaudai buvo religinio pobūdžio, jų atlikimo technika gan grubi. Tolesnė grafikos raida vyko Songų (960–1279) ir Juanų (1206–1368) dinastijų valdymo metais. Atspaudų jau galima sutikti mokslo, technikos, literatūros veikaluose, atsirado kraštovaizdžio žanras, taip pat išsiplėtė atspaudo technikos panaudojimas – nuo vario raižinių imta spausdinti popierinius pinigus. Dar sparčiau grafika ėmė vystytis Mingų (1368–1644), o ypač suklestėjo Čingų dinastijos laikais (1644–1911). Medžio raižiniai, iliustruojantys įvairius kinų gyvenimo aspektus išplito visoje Kinijoje. Sparčiai vytėsi mokslas ir augo knygų prekyba. Atspaudai ėmė puošti romanus, dramas, biografijas. Pagal turinį ir funkcijas kinų medžio raižiniai skirstomi į keturias grupes:
● Iliustracijos, aptinkamos regionų kronikose, įvairiose instrukcijose ir potvarkiuose, medicinos ir žemdirbystės knygose bei dramose;
● Iliustracijos, vaizduojančios Naujųjų metų šventę;
● Religinio pobūdžio dokumentų iliustracijos;
● Legendų ir panašių leidinių iliustracijos.
Tikėtina, kad būdingi šioje parodoje eksponuojamų raižinių bruožai, kaip kad aiškios linijos ir šviesios spalvos, atsirado susiliejus liaudies buities ir papročių bei Naujųjų metų šventės iliustravimo tradicijoms.
Parodoje eksponuojami lakštai aprėpia daug kinų gyvenimo momentų, tačiau ryškiausiai atspindi tris pagrindines temas: šventes ir žaidimus, kasdienę buitį ir amatus bei liaudies ir religines tradicijas.
Šventės ir žaidimai – itin paplitusi kinų grafikos tema. Kinijos kultūroje šventinės tradicijos ir papročiai labai tvirti, – jie gyvuoja net šiandieniniame, kad ir smarkiai veikiamame naujųjų technologijų ir Vakarų įtakos, visuomenės gyvenime. Iki šiol išliko gyva kinų liaudies muzika ir dramos.
Ne mažiau svarbi tema – kasdienis kinų gyvenimas. Kasdienėse scenose dažni, istoriniais kinų paveldo elementais tapę, senieji prekių ženklai ir prekybos namai. Amatų, kaip integralios miesto gyvenimo dalies, detalus vaizdavimas dailėje – savitas ir, vakariečių akimis, egzotiškas raižinių tematikos bruožas. Gatvės amatus ir prekybą kinai fiksavo nuo seniausių laikų, susiformavo net atskiri tapybos žanrai, kurie populiarūs ir šiandien.
Kinijoje gyvuoja įvairios liaudies ir religinės tradicijos, susijusios su žmogaus gimimu ir mirtimi. Liaudyje svarbus protėvių kultas ir įvairių dievybių garbinimas. Neįkainojamu kinų paveldu laikoma tradicinė, dabar jau visame pasaulyje taikoma, kinų medicina. Scenos iš šių kinų gyvenimo sričių plačiai atsiskleidžia trečiosios, liaudies ir religinių papročių temos lakštuose.
Šią parodą Latvijos nacionalinio muziejaus Užsienio dailės muziejaus darbuotojai parengė drauge su Latvijos universiteto Orienatlistikos katedra ir Šiuolaikinių kalbų fakultetu.
Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Jelena Viktorova ir Latvijos Užsienio dailės muziejaus direktorė Daiga Upeniece. M. Žilinsko dailės galerijos lankytojai kasoje galės įsigyti parodos katalogą.
Paroda veiks: 2010 04 23 – 2010 06 06
